Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Vaizdų ekspertizė
 

Vaizdų ekspertizė (tyrimas)

Vaizdų ekspertizės tikslai - ištrintų, pašalintų vaizdo failų atkūrimas, vaizdo failų kilmės nustatymas, vaizdo failų techninis apdorojimas, vaizdo turinio kiekybinė ir kokybinė analizė. Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre (toliau - LTEC)  nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-04 įsakymu Nr. 1R-327, vaizdų tyrimo uždaviniai yra apibrėžti taip - objektų (automobilių, ginklų ir kt.) ar subjektų, užfiksuotų tirti pateiktoje medžiagoje, identifikavimas, subjektų atliekamų veiksmų eiliškumo nustatymas, tirti pateiktoje medžiagoje užfiksuoto vaizdo išryškinimas pateikto tirti įrašo vientisumo klausimo sprendimas, multipleksuoto vaizdo įrašo demultipleksavimas.  Tyrimo esmę sudaro diagnostinių, identifikacinių, situacinių klausimų, susijusių su tyrimui pateiktais vaizdo failais, sprendimas. Tam tikrais atvejais tyrimo užduotims įvykdyti reikalingas kitų kvalifikacijų ekspertų bendradarbiavimas: vaizdų ekspertizė gali sudaryti prielaidas portretinei, dokumentų, transporto trasologijos ekspertizei. Vaizdų ekspertizės metodinės rekomendacijos paruoštos pagal specialiąją mokslinę literatūrą, atsižvelgiant į ekspertinę praktiką. Šių metodinių rekomendacijų tikslas - supažindinti su vaizdų ekspertizės skyrimo ypatumais, tiriamųjų ir lyginamųjų objektų pateikimu, klausimų formulavimu.

Ekspertizės objektai, tiriamosios ir lyginamosios medžiagos pateikimas

Vaizdų ekspertizės objektai tai įvairiose materialiose laikmenose saugomi fiksuoti vaizdo įrašai ir atvaizdai. Laikmenos gali būti skirstomos į analogines (VHS, SVHS, Video8, Hi8) ir skaitmenines (MiniDV, CD, DVD, HDD, įrašančio įrenginio sisteminės dalys ir t.t.). Pagal susiklosčiusią tradiciją laikmenos sąvoka dažniausiai vartojama turint omenyje kompaktinius diskus, vaizdajuostes, kompiuterių standžiuosius diskus, kištukines atmintines ir kt., nors ekspertiniam tyrimui taip pat gali būti siunčiamos fotonuotraukos, skaidrės, negatyvai.
Rekomendacijos, dėl informacinių technologijų tyrimo skyrimo yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2011-01-18 įsakymu Nr. I-14 „Dėl rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo"(Valstybės žinios, 2011-01-20, Nr. 8-379), kuriose nustatoma, kad vaizdų tyrimui:
84. Tyrimui (ekspertizei) būtina pateikti originalaus formato vaizdo bylas, o nesant tokios galimybės - nesuglaudintas vaizdo bylas.
85. Lyginamuosius pavyzdžius tyrimui (ekspertizei) rekomenduojama pateikti tik skaitmeninėse laikmenose. Gera praktika, kai tyrimui (ekspertizei) pateikiama lyginamojo subjekto (objekto) filmuota medžiaga, kurią filmuojant atsižvelgiama į subjekto (objekto) padėtį (rakursą) tiriamajame vaizdo įraše. Filmuojant neskubant, lėtai apeinamas subjektas (objektas), išlaikant kamerą panašiais rakursais kaip ir tiriamajame įraše.
86. Nesant įtariamo asmens, galimam vėlesniam tyrimui būtina išsaugoti ištisas vaizdo bylas, jokių būdu jų nedalant. Įtariamuosius asmenis reikia fotografuoti ir (ar) filmuoti keliais rakursais: iš priekio, taip pat iš šono, pasisukus į vieną ir kitą pusę 45 laipsnių kampu. Atvaizdai kaupiami tik skaitmeninėse laikmenose. Apibūdinant asmenis nurodomi išskirtiniai ir (ar) individualūs požymiai (apgamai, randai, tatuiruotės ir pan.).
Papildant rekomendacijas, rekomenduojama, kad ekspertui pateikiama tiriamoji medžiaga turi būti apsaugota nuo pažeidimų. Rekomenduojama, kad skaitmeniniai atvaizdai ir vaizdo įrašai tyrimui būtų pateikiami įrašyti originaliu formatu (be papildomo glaudinimo). Jeigu vaizdo įrašų peržiūrai reikalinga speciali programinė įrangą (pvz. vaizdo stebėjimo sistemų), ji pateikiama kartu įrašyta į laikmeną. Jeigu yra žinoma, ekspertui nurodomas tiek tiriamųjų, tiek lyginamųjų atvaizdų fiksavimo laikas, fiksuoto vaizdo kraštinių santykis (vaizdo formatas). Rekomenduojama, kad tarp tiriamųjų ir lyginamųjų atvaizdų fiksavimo būtų kuo trumpesnis laiko tarpas.
Lyginamiesiems pavyzdžiams daromi atvaizdai (vaizdo įrašas), kuriuose lyginamojo objekto fiksavimo rakursas (iš viršaus/iš apačios ir pan.) ir padėtis atitiktų tiriamuosius atvaizdus. Didesnio kiekio lyginamosios medžiagos pateikimas padidina eksperto galimybes atrinkti tinkamiausius lyginamuosius atvaizdus ir lemia tolesnio tyrimo eigą.
Lyginamųjų atvaizdų kokybė turi būti gera, vaizdas ryškus, vidutinio kontrastingumo, atspindintis visas tiriamojo objekto detales, nereikia  daryti prastos kokybės nuotraukų, kad atitiktų tiriamąsias (tik išskirtiniais atvejais, suderinus su ekspertu).
Ekspertą būtina informuoti apie tiriamojo objekto išorės požymių pasikeitimus, įvykusius laikotarpiu tarp tiriamųjų ir lyginamųjų nuotraukų fiksavimo. 
J
ei tiriamoji medžiagą identifikaciniam asmens/objekto tyrimui yra prastos kokybės ir nėra galimybės nustatyti/išryškinti asmens/objekto individualizuojančius požymius, tačiau yra galimybė palyginti bendruosius identifikuojančius požymius (ūgį, kūno sudėjimą, eiseną, dydį, formą ir pan.), rekomenduojama pateikti eksperimentinius pavyzdžius. Eksperimentiniai pavyzdžiai yra fiksuojami tomis pačiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis ir tokiomis pačiomis gamtinėmis sąlygomis kaip ir tiriamuoju atveju. Dėl išsamių paaiškinimų/nurodymų apie eksperimento eigą ir jo metu būtinus atlikti veiksmus rekomenduojama susisiekti su tyrimą atliekančiu ekspertu.
Dažniausiai vaizdų tyrimui pateikiama medžiaga yra fiksuota tik vienoje vietoje ir tik iš vieno šaltinio. Pažymėtina, kad šiuo metu daugelyje miestų yra labai platus skaitmeninių stebėjimo sistemų tinklas. Prieš pateikdami tyrimui fiksuotą medžiagą nustatykite ar asmuo/objektas įvykio vietoje buvo fiksuotas tik viena kamera. Galbūt tyrimą dominantis subjektas/objektas/veiksmas buvo fiksuotas ir kitu rakursu, atstumu arba ir kita skaitmenine stebėjimo sistema netoli tyrimą dominančios vietos. Didesnio kiekio tiriamosios medžiagos pateikimas įtakoja ekspertinio tyrimo galimybes.

Ekspertizės uždaviniai

Skiriant vaizdų ekspertizę klausimai gali būti pateikiami laisva forma, atsižvelgiant  į tiriamosios ir lyginamosios medžiagos pobūdį, tyrimo tikslus. Vaizdų ekspertizės uždaviniai:

a) identifikaciniai - siekiama padaryti atpažįstamą tyrimą dominantį objektą (žmogų, automobilį, banknotą ir kt.) ir nustatyti jo tapatybę pagal materialiai fiksuotus atspindžius - vaizdo failus. Tyrimo metu nustačius bendruosius tiriamojo objekto požymius, galima nustatyti tiriamojo objekto priklausomybę tam tikrai grupei (pvz. automobilio modelis), nustačius unikalius, būdingus tik tam konkrečiam objektui požymius galima tiriamąjį objektą individualizuoti, atskirti nuo visų kitų (pvz. automobilio valstybinis numeris). Objektų identifikacija galima pagal vaizdo failuose užfiksuotus kokybinius (pvz. automobilio deformacija po eismo įvykio) ir kiekybinius požymius (pvz. asmens ūgio nustatymas);
b) diagnostiniai - atsakoma į klausimus dėl vaizdo įrašo vientisumo, nustatoma, kada vaizdo failas buvo užfiksuotas, kada įrašytas į laikmeną;
c) situaciniai - atkuriama užfiksuotų įvykių eiga, eiliškumas, nustatoma objektų padėtis, būklė (pvz. asmenų judesiai, veiksmai, įvykio metu degantis šviesoforo signalas).
d) uždaviniai, kuriuos sąlyginai būtų galima pavadinti „paruošiamaisiais" arba „tarpiniais" - tyrimo objekto apdorojimas, siekiant paties tyrimo atlikimą padaryti prieinamą užduotį skyrusiems pareigūnams ar kitos kvalifikacijos ekspertams (pvz. pagerinti vaizdo įrašo kokybę; nuskaityti, įrašyti bei perrašyti informaciją iš įvairių laikmenų; konvertuoti pateiktą vaizdo įrašą į užsakovui prieinamą formatą bei įrašyti į prieinamą laikmeną).
Jeigu pateikta medžiaga didelės apimties, užduotyje objektus reikia išskirti (nurodomi skaitmeninių atvaizdų, įrašų pavadinimai, tyrimą dominantis epizodas, aplinkybės ar pan.).

Klausimų ir užduočių pavyzdžiai:

  • Prašome konvertuoti pateiktą vaizdo įrašą į paprastam vartotojui prieinamą formatą.
  • Prašome pagerinti pateikto vaizdo įrašo kokybę ir pateikti vaizdo įrašo kadrų atvaizdus, kuriuose užfiksuotas prie bankomato stovintis asmuo (šviesiaplaukė moteris).
  • Prašome pagerinti pateiktų vaizdo įrašų kokybę bei pateikti asmenų, kurie užfiksuoti vaizdo įrašuose, bei jų nešamų daiktų atvaizdus.
  • Ar vaizdo įrašas yra ištisinis, ar jame yra trynimo požymių?
  • Ar galima identifikuoti įrankį, kurį rankoje laiko vyras su žalios spalvos striuke?
  • Koks automobilio XXX YYY (raudonos spalvos), užfiksuoto vaizdo įrašo xx val. xx min xx sek.,  valstybinis numeris?
  • Koks automobilis užfiksuotas vaizdo įrašo xx val. xx min xx sek., spalva, modelis, valstybinis numeris?
  • Ar tiriamuosiuose ir lyginamuosiuose atvaizduose yra užfiksuotas vienas ir tas pats objektas?
  • Ar automobilis nuotraukose su veidrodėliais ar be, su apdailos juostomis ar be jų?
  • Ar kompaktiniame diske Nr. XY esančio vaizdo įrašo atkarpoje nuo xx val. xx min xx sek.iki xx val. xx min xx sek. (pagal vaizdo įraše matomą laiką) galima identifikuoti, kokio nominalo banknotą (-us) paima iš dėžutės ir įsideda į kišenę asmuo, užfiksuotas vaizdo įraše? Jei taip, koks (-ie) tai banknotas (-ai)?
  • Ar galima nustatyti subjektų veiksmų eiliškumą vienas kito atžvilgiu? Jei taip, tai kas iš vaizdo medžiagoje užfiksuotų asmenų sudavė smūgius nukentėjusiajam X. Y.?
  • Kokius veiksmus atlieka asmenys, nufilmuoti prie XXX g. XY namo, koks jų atliekamų veiksmų eiliškumas?
  • Ar tyrimui pateiktuose vaizdo įrašymo įrenginiuose yra (buvo) įrašyta vaizdo medžiaga? Jei taip, prašome ją pateikti.

Klausimas - ar vaizdo įrašas yra tinkamas atlikti vaizdų tyrimą - perteklinis ir neteiktinas: šis klausimas yra būtina kiekvieno konkretaus tyrimo dalis ir sprendžiamas tyrimo objektų apžiūros metu, papildomai jo rašyti užduotyje nereikia.
Klausimų formuluočių pavyzdžiai tiriant kiekvieną bylą turi būti pritaikyti prie tiriamosios medžiagos ir bylos tikslų. Skiriant sudėtingas ir daugiaobjektes ekspertizes patartina konsultuotis su specialistais.

Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

  • Vaizdų tyrimo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo keleto faktorių, kurių pagrindinis - žema vaizdo fiksavimo kokybė.
  • Žemą vaizdo kokybę gali lemti keletas faktorių, kuriuos galima suskirstyti į tam tikras grupes (kartais vaizdų netinkamumas identifikacinei analizei atskiro tyrimo metu konstatuojamas nurodant visas išvardintas priežastis):
  • vaizdo įrašo techninės charakteristikos - didelis vaizdo glaudinimas, žema skiriamoji geba, tarpinis vaizdo fiksavimas (tipinis variantas - 1-4 kadrai per sekundę);
  • skaitmeninės stebėjimo sistemos ir vaizdo kamerų ypatybės - žema skiriamoji geba, fiksuotas židinio nuotolis, mažas kontrastingumas ir jautris, naudojama netinkama lęšių sistema, priešpriešinės šviesos kompensavimo funkcijos nebuvimas ir t.t;
  • stebėjimo sistemos kamerų išdėstymas ir padėtis - netinkamai pasirinktas stebėjimo taškas, didelis stebėjimo plotas, nefiksuojama stambiu planu;
  • įtakojantys aplinkos veiksniai - dirbtinio apšvietimo intensyvumas, paros metas, meteorologinės sąlygos ir t.t.

Svarbu pabrėžti, kad žemos kokybės problema nėra susijusi su objektų kilmės šaltiniu, negalima teigti, kad nekokybiški yra tik buitiniai, mėgėjiški vaizdai. Tokių vaizdų ekspertinei analizei atsiunčiama palyginus nedaug, didžioji dalis medžiagos yra iš stebėjimo sistemų, skirtų nusikalstamų veikų prevencijai (bankų poskyriai, bankomatai, parduotuvės, degalinės) ir eismo priežiūrai.

 


 

 

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre