Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Rašysenos ekspertizė
 

Atmintinė atsispausdinimui

Ekspertizės objektai ir uždaviniai

Rašysenos ekspertizės objektai yra rankraštiniai tekstai, įrašai (raidiniai ir skaitmeniniai) ir parašai. Rankraštiniai įrašai tiriami parašyti ant įvairių paviršių: popieriaus, kartono, medžiagos, ant sienos ir t. t. Rankraštiniai įrašai gali būti parašyti įvairia medžiaga (rašalu, pasta, tušu, dažais, anglimi ir kt.) ir įvairiomis rašymo priemonėmis (parkeriu, šratinuku, pieštuku, teptuku ir t. t.).
Rašysenos ekspertizei turėtų būti pateikiami tik tiriamųjų rankraštinių įrašų ir parašų originalai (ne kopijos).
Rašysenos ekspertizei turėtų būti pateikiami tik tinkami identifikuoti objektai. Vienas skaitmuo, viena raidė arba jų dalys, kableliai, brūkšneliai, rutuliukai, kuriais apvestos raidės ar skaitmenys, trumpi vingiuoti judesiai ar viena kilpa ir t. t. yra netinkami rašiusiojo (pasirašiusiojo) asmens identifikacijai. Tokių objektų rašysenos ekspertai netiria.

Rašysenos ekspertizės uždaviniai skirstomi į identifikacinius ir neidentifikacinius, o pastarieji-į diagnostinius ir klasifikacinius.

Identifikaciniai uždaviniai sprendžiami, kai reikia nustatyti asmenį, rašiusį tekstą, skaitmenis, pasirašiusį vieną ar kitą dokumentą, arba nustatyti, ar keli dokumentai parašyti arba pasirašyti vieno asmens.
Sprendžiant diagnostinius rašysenos ekspertizės uždavinius, nustatoma, ar rankraštiniai įrašai, tekstai parašyti įprasta ar pakeista rašysena. Jei rašysena pakeista - ji pakeista tyčia ar pasikeitė dėl neįprastos rašiusiojo būsenos, pavyzdžiui, buvo rašoma  alkoholio, vaistų poveikyje, ar dėl neįprastų išorinių rašymo sąlygų, pavyzdžiui, buvo rašoma gulint, važiuojant, tamsoje ir pan.

Tiriamųjų dokumentų apžiūra ir klausimų ekspertams formulavimas

Ruošiant medžiagą rašysenos ekspertizei ir tvarkant tiriamuosius dokumentus reikia juos apžiūrėti. Apžiūrint dokumentus būtina laikytis šių reikalavimų:
1. Dokumentų, kaip daiktinių įrodymų, negalima siūti į bylą, nes tokiuose dokumentuose nepatogu lyginti rašysenos objektus. Taip pat rankraštinių įrašų, parašų negalima liesti rašymo priemone, nes atsiranda naujų žymių.
2. Ant dokumentų papildomai negalima rašyti, žymėti tiriamųjų objektų rodyklėmis, pabraukti, apvesti, o juo labiau išskirti iš tiriamojo dokumento.
Dokumentai sudedami į vokus. Ant voko nurodomi įdėtų dokumentų rekvizitai. Informacija ant voko užrašoma dar nesudėjus į jį dokumentų.
3. Suplėšyto dokumento ar jo skiautelių negalima klijuoti į visumą arba ant popieriaus lapo. Toks dokumentas dedamas tarp dviejų stiklų arba tarp skaidrių plėvelių ir jų kraštai sutvirtinami.

Ruošiamų tirti dokumentų apžiūros tikslas - pastebėti ypatumus, kurie vėliau gali būti tyrimo objektai.
Taip organizuota ir atlikta apžiūra leidžia teisingiau numatyti tyrimo objektus ir suformuluoti ekspertui užduotį, padeda tinkamai pasirinkti lyginamąją medžiagą ir numatyti laisvųjų ir eksperimentinių rašysenos bei parašų pavyzdžių ruošimo sąlygas.
Labai svarbu atliekant siunčiamų rašysenos ekspertizės dokumentų apžiūrą analizuoti pačius objektus. To reikia, kad būtų galima nustatyti, ar konkrečiu atveju yra rašysenos pakeitimo požymių ir, jeigu yra, tai kokiu būdu ji pakeista. Tai svarbu tinkamai paimant lyginamuosius pavyzdžius.

Trumpai supažindinsime su pagrindiniais rašysenos pakeitimo būdais:
a) rašysena pamėgdžiojant mokyklinę ar neišlavintą rašyseną. Šiai rašysenai būdingos paprastos konstrukcijos raidės, sulėtėjęs rašymo tempas, mažesnis rišlumas, didesnės raidės;
b) rašymas keičiant nuolinkį. Tai gana paplitęs rašysenos keitimo būdas. Pasitaiko tokios rašysenos fragmentų, parašytų įprastu rašančiajam nuolinkiu. Keičiant nuolinkį sulėtėja rašysenos tempas, eilutės linijos kartais laiptuotos;
c) raidžių dydžio, įbėgio ir rišlumo keitimas. Raidės dažniausiai didesnės, tarpai tarp raidžių taip pat didesni, rišlumas mažesnis;
d) rašymas neįprasta ranka. Rankraščiuose, parašytuose kaire ranka, neturint tokio rašymo įgūdžio, raidės dažniausiai deformuotos, pastebimi nekoordinuoti, sulėtinti judesiai, nepastovus nuolinkis. Matomas linijų laužytumas ir vingiuotumas, linijų sudvejinimai ir akivaizdūs veidrodiškumo požymiai, t. y. įprastos judesio krypties pakeitimas priešinga. Pakinta ir kai kurie specialieji požymiai;
e) rašymas pamėgdžiojant spausdintą šriftą. Šis pakeitimo būdas akivaizdus, pakinta bendra raidžių struktūra.

Apžiūrėjęs tiriamuosius dokumentus, tyrėjas surašo užduotį, teisėjas nutartį skirti rašysenos ekspertizę.
Užduotyje (nutartyje) nurodomos bylos aplinkybės, susijusios su tiriamuoju objektu. Jeigu žinoma apie neįprastas dokumento surašymo ar pasirašymo sąlygas, neįrastą rašiusiojo būseną, apie tai būtinai nurodoma smulkiau. Klausimai ekspertui suformuluojami aiškiai ir konkrečiai. Klausimuose  būtinai nurodomi tiriamojo dokumento rekvizitai: dokumento pavadinimas, data, numeris, eilutė ir skiltis, kuriuose yra tiriamasis įrašas ar parašas. Trumpą tekstą reikėtų pacituoti.

Klausimai ekspertui formuluojami taip:
Ar laišką, pradėtą žodžiais "Labas Aldute! Kaip Jums sekasi?..." ir baigtą žodžiais "... Labai lauksiu atsakymo", parašė Jonas Bulota?
Ar rankraštinį įrašą "Tik aš kaltas dėl tokio mano gyvenimo" parašė Jonas Petraitis?
Ar 1999- 01 -04, 1992 -08 -02, 1993 -05 -09 įgaliojimus surašė Antanas Stonys, Rimas Jonaitis, Stasys Rimkus ?
Ar deklaracijose: 2001-10-05 Nr. 222222, 2001-10-08 Nr.444444, 2001-10-10 Nr. 555555, skiltyse "Išsiuntimo eksporto įstaiga", rankraštinius įrašus parašė ir greta pasirašė Sigitas Drobnys, Petras Simas?
Ar 1999- 01 -07 įgaliojime, eilutėje "Įgaliotojo parašas", pasirašė pats Jonas Petraitis ar už jį pasirašė Petras Jonaitis, Anzelmas Pūkas?
Teikiant klausimus, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas privalėjo surašyti ir pasirašyti dokumentą, paskui būtina paklausti, ar jį surašė ir pasirašė pats asmuo, ir tik paskui klausti, ar parašė ir pasirašė įtariamasis, galėjęs suklastoti dokumentą. Jeigu parašyta ar pasirašyta išgalvoto ar nenustatyto asmens vardu, tai nurodoma užduotyje.

Teikti klausimus, ar dokumentuose rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo ar skirtingi asmenys, dažniausiai netikslinga. Tyrėjui tai didelės reikšmės neturi, kadangi pagrindinis tikslas - nustatyti įrašus parašiusį asmenį.
Teikti klausimą, ar rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė vienas asmuo, taip pat ne visada tikslinga. Juolab, kad įrašų su parašais dažnai negalima palyginti. Į tokį klausimą galima atsakyti tik tada, kai parašai susideda  iš raidžių, kurių yra ir rankraštiniuose įrašuose.

Skiriant daugiaobjektinę parašų ekspertizę, klausimus ekspertams patartina formuluoti šitaip:
1. Ar mokamuosiuose žiniaraščiuose išvardintų asmenų vardais pasirašė atitinkamai patys asmenys savo vardu, ar už juos pasirašė A, B, C ar kitas asmuo?
2. Kuriuos įrašus pateiktuose dokumentuose parašė ir kuriuose pasirašė asmuo A, B, C?
3. Jeigu tiriamųjų dokumentų daug, juos galima sugrupuoti pagal pavadinimus, pagal asmenis, pagal laikotarpį ir t. t. (žr. lentelę).

Eil. Nr.

Mokamojo žiniaraščio data ir numeris

Kieno vardu pasirašytas tiriamasis parašas

Eilutės Nr.

Gaunama suma

Jeigu turima daug lyginamosios medžiagos, tikslinga surašyti atskirą lyginamosios medžiagos sąrašą, pavyzdžiui, pagal tokią lentelę:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Dokumento pavadinimas

Koks pavyzdys (tekstas, parašas, skaitmuo)

Pavyzdžių vieta dokumente

Diagnostiniai klausimai, į kuriuos gali atsakyti rašysenos ekspertai, gali būti tokie:
1. Ar rankraštiniai įrašai, tekstai parašyti įprasta ar pakeista (kraipyta) rašysena?
2. Ar tiriamasis rankraštinis įrašas, tekstas parašytas esant rašančiajam neįprastos būsenos arba neįprastomis sąlygomis (susijaudinus,  esant neblaiviam, gulint, važiuojant, tamsioje patalpoje ir pan.)?
Ekspertas ne visada gali diferencijuoti rašiusiojo būseną ir rašymo sąlygas, kadangi diagnostiniai požymiai daugeliu atvejų vienodi.

Sprendžiant diagnostinius klausimus, dažniausiai kategoriškos išvados neteikiamos. Išvadų kategoriškumas priklauso nuo diagnostinių požymių pasireiškimo laipsnio ir nuo to, ar diagnostinis klausimas sprendžiamas kartu su identifikaciniu, ar atskirai. Jeigu tekstą parašęs asmuo nenustatytas ir todėl negalima pateikti jo laisvųjų ir eksperimentinių rašysenos pavyzdžių, atsakyti kategoriškai į diagnostinį klausimą galima labai retai.

Skiriant parašų ekspertizę taip pat galima teikti diagnostinius klausimus, tačiau juos išspręsti galima tik retu atveju.

Rašysenos pavyzdžių ruošimo pagrindiniai reikalavimai

Rašysenos ir parašų pavyzdžiai yra trijų rūšių: laisvieji, eksperimentiniai ir sąlygiškai laisvieji.

Laisvieji rašysenos (parašų) pavyzdžiai - tai rankraštiniai tekstai, įrašai ir parašai, esantys įvairiuose dokumentuose, nesusijusiuose su tyrimu (byla). Prie tokių pavyzdžių priskiriami susiję su darbu pareiškimai, prašymai, pensijos išmokėjimo žiniaraščiai, testamentai, įvairios sutartys, kvitai, anketos, laiškai,  ligos istorijų kortelės, prašymai išduoti pasą (asmens tapatybės kortelę), draudimo dokumentai ir pan. Tekstą parašęs ar pasirašęs asmuo nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jie kada nors gali būti panaudoti kaip jo rašysenos pavyzdžiai ekspertizei atlikti.

Imant laisvuosius rašysenos pavyzdžius, būtina kreipti dėmesį į šias aplinkybes:
1. Laikotarpis tarp rašysenos (parašų) pavyzdžių ir tiriamųjų objektų parašymo turi būti kiek galima trumpesnis. Tai svarbu, kadangi rašysena šiek tiek keičiasi. Labiausiai ji keičiasi formavimosi periodu, t. y. mokyklinio amžiaus, taip pat senyvo amžiaus žmonių, nes jų rašymo įgūdžiai pamažu sutrinka. Todėl tiriant labai jaunų (mokyklinio amžiaus) ir senyvo amžiaus žmonių rankraščius būtina pateikti pavyzdžius to arba kiek galima artimesnio laikotarpio, kada buvo parašytas tiriamasis tekstas. Susiformavusi suaugusio žmogaus rašysena laikui bėgant irgi iš dalies kinta. Imant pavyzdžius reikia žiūrėti, kad tarp laisvųjų pavyzdžių nepatektų rankraščių, parašytų fizinės traumos,  nervų  ligų metu, nes tai turi poveikį rašysenai.

2. Laisvieji rašysenos pavyzdžiai turiniu ir paskirtimi turi atitikti tiriamąjį dokumentą. Šis reikalavimas aiškinamas tuo, kad rašysenos požymiai gali kisti priklausomai nuo dokumento turinio ir paskirties. Yra žinoma, kad žmonės, turintys didelę rašymo praktiką, dažnai gali rašyti keliais rašysenos variantais. Pavyzdžiui, oficialūs dokumentai paprastai rašomi aiškia, įskaitoma, kartais net įmantria rašysena, o asmeniniai užrašai, juodraščiai, konspektai rašomi supaprastintai.

3. Rašysenos pavyzdžiai turi būti parašyti ta pačia kalba kaip ir tiriamasis tekstas (parašas). Skirtingų raidynų raidžių (lotynų, arabų, gruzinų, rusų ir kt. šrifto) mechaniškai lyginti negalima. Tačiau kai kurių raidynų, pavyzdžiui, latvių ir lietuvių kalbų atskiras raides galima lyginti, nes jų elementai arba visa raidė yra vienodos konfigūracijos. Tačiau tyrimo rezultatai priklauso nuo to, ar tinkamai paimti laisvieji rašysenos pavyzdžiai.

4. Rašysenos pavyzdžių ir tiriamųjų įrašų (parašų) rašymo priemonės, dažomoji medžiaga ir pagrindas turi būti kuo artimesni. Nustatyta, kad rašomoji priemonė ir medžiaga, ant kurios rašoma, turi įtakos rašysenos požymiams.

5. Atskirais  atvejais reikia pavyzdžių, parašytų tokiomis pat aplinkybėmis, kokiomis parašytas tiriamasis objektas. Pavyzdžiui, jeigu žinoma, kad tiriamasis dokumentas parašytas sergančio asmens, reikia išsiaiškinti, ar nėra daugiau rankraščių, parašytų tuo pat laiku, o suradus juos reikia pateikti ekspertui.

6. Reikia pateikti rašysenos pavyzdžių, parašytų tokiu pat tempu kaip tiriamieji įaršai. Eksperimentiniai tyrimai ir praktika rodo, kad tų pačių asmenų rankraščiuose, parašytuose nevienodu tempu, atsiranda tokių rašysenos požymių pakitimų, kurie daro rankraščius beveik nepalyginamus. Lėtam rašymo tempui būdingi šie požymiai: aiškios raidės, mažas rišlumas, pastovus nuolinkis, raidės vienodo dydžio ir įmantri atskirų raidžių forma. Rašant greitu tempu, paprastai padidėja rišlumas, sumažėja raidės, supaprastėja raidžių forma, kartais sutrumpinami ne tik atskiri žodžiai, bet ir frazės. Kartais tekstas neaiškus, sunkiai įskaitomas, raidžių dydis ir nuolinkis nepastovus.

7. Pageidautina, kad laisvuosiuose pavyzdžiuose pasitaikytų visi rašysenos variantai, kuriais gali rašyti įtariamas asmuo. Jeigu, pavyzdžiui, asmuo rašo dešininiu ir kairiniu nuolinkiu, supaprastinta ir įmantria rašysena, tokių rankraščių variantus reikia pateikti ekspertui.

Atrenkant laisvuosius rašysenos pavyzdžius, visų pirma reikia įsitikinti, kuris konkretus asmuo juos parašė. Tyrėjas užduotyje, teisėjas nutartyje privalo konkrečiai nurodyti, kurie pavyzdžiai yra kurio asmens. Pavyzdžiui, prisegtame prie pavyzdžių popieriaus lapelyje nurodoma: „Pateikiami Petraičio J. Z. parašyti laisvieji rašysenos (parašų) pavyzdžiai: prašymas, kadrų įskaitos lapas ir t. t." ir patvirtinama tyrėjo parašu.

Tarp laisvųjų rašysenos (parašų) pavyzdžių dažnai pateikiama dokumentų, kurie parašyti aiškiai ir gražiai. Neretai pasitaiko, kad mažaraščiai arba asmenys, turintys „negražią" rašyseną, prašo, kad kiti už juos surašytų ar užpildytų kokius nors dokumentus. Todėl tyrėjas (teisėjas) turi atidžiai patikrinti kiekvieno rašysenos pavyzdžio priklausymą konkrečiam asmeniui ir tik paskui jį tvirtinti parašu.
Rankraščio priklausymą galima patikrinti taip:
a) pateikti tekstą (parašą) atpažinti tiems asmenims, kurių vardu jis surašytas, ir rezultatus nurodyti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose;
b) paimti eksperimentinių rašysenos (parašų) pavyzdžių;
c) paimti laisvųjų rašysenos (parašų) pavyzdžių iš skirtingų vietų ir ekspertui pranešti, kur arba iš ko paimtas tam tikras rankraštis ir kada jis parašytas;
d) patikrinti, ar pateiktas rankraštis pagal raštingumo lygį atitinka kitus šio asmens rankraščius;
e) paimamus pavyzdžius pateikti atpažinti pačiam asmeniui arba kitam, kuriam pažįstama tiriamojo asmens rašysena bei parašai.

Įsitikinęs, kad rašysenos pavyzdžiai yra tam tikro asmens, tyrėjas (teisėjas) turi juos patvirtinti. Ant vokų, į kuriuos įdedami pavyzdžiai, arba ant atskirų popieriaus lapelių, prisegamų prie pavyzdžių, užrašoma, kurio jie asmens.

Sąlygiškai laisvieji rašysenos (parašų) pavyzdžiai - tai rankraštiniai įrašai,  parašai, atsiradę pradėjus ikiteisminį tyrimą (bylą). Tai įvairūs protokolai, paaiškinimai, prašymai, skundai  ir kitokie dokumentai, esantys byloje. Ekspertizei šie pavyzdžiai paprastai yra tarpiniai tarp laisvųjų ir eksperimentinių pavyzdžių ir papildo juos. Sąlygiškai laisvieji pavyzdžiai tvirtinami kaip ir laisvieji rašysenos pavyzdžiai.

Eksperimentiniai rašysenos (parašų) pavyzdžiai - tai rankraštiniai įrašai ir parašai, kuriuos tyrėjo, teisėjo akivaizdoje parašo, pasirašo asmuo, specialiai  ekspertizei ar užduočiai atlikti.
Eksperimentiniai pavyzdžiai vertingi tuo, kad jų kilmė, tikrumas nekelia abejonių ir jie ruošiami konkrečiai ekspertizei. Juos imant galima stebėti rašymo procesą ir gauti rankraščius, kurie atitiktų tiriamąjį objektą pagal:
-savo turinį ir paskirtį (analogiški dokumentai, pvz., čekis, kvitas)
-raidžių dydį, nuolinkį, tempą;
-parašymo pobūdį (greitraštis, spausdintinės formos raidės);
-kalbą ( lietuvių, rusų ir kt.);
-rašymo priemonę (šratinuku, pieštuku);
-medžiagą (suliniuotas popierius, kartonas ir kt.);
-rašymo sąlygas (rašyta tamsoje, važiuojant ir kt.).

Eksperimentiniai pavyzdžiai paprastai imami pasiūlant asmeniui ką nors savarankiškai parašyti arba tyrėjui diktuojant tam tikrą tekstą. Diktuoti patartina aiškiai, neakcentuojant skyrybos ženklų. Diktuojama skirtingu greičiu, pradedama lėtai ir pamažu greitinama. Pastebėjus, kad rašantysis mėgina keisti rašyseną (jos nuolinkį, dydį, raidžių konfigūracijas ir pan.), reikia diktuoti greičiau, pakartoti 4-5 kartus diktuojamą tekstą. Tai susilpnina rašančiojo dėmesį ir jam nelieka laiko keisti rašyseną.

Imant eksperimentinius pavyzdžius daromos pertraukos. Praėjus tam tikram laikui, rašantysis pamiršta, kaip jis keitė rašyseną. Imant eksperimentinius rašysenos pavyzdžius būtinai padiktuojamas tiriamojo dokumento tekstas. Jeigu dėl kokių nors priežasčių to daryti negalima, diktuoti paruošiamas specialus tekstas, kuriame būtų atskiri tiriamojo teksto žodžiai arba raidžių junginiai. Toks tekstas turi būti vientiso turinio, be to, pageidautina, kad turinys sudomintų rašantįjį. Tai savo ruožtu neleis jam keisti rašysenos. Negalima leisti teksto perrašyti iš tiriamojo dokumento ar iš anksčiau parašytų tekstų, kad rašantysis negalėtų nei pamėgdžioti, nei tyčia rašyti kitaip. Imant eksperimentinius pavyzdžius, atsižvelgiama į tiriamojo objekto ypatumus, kurie išaiškėjo per jų apžiūrą, nes nuo jų priklauso pateikiamų pavyzdžių kiekis ir įvairovė. Jeigu tiriamasis dokumentas parašytas įprastu greitaraščiu, paprastai pateikiami 3-5 lapai laisvųjų ir ne mažiau kaip trys lapai eksperimentinių rašysenos pavyzdžių.

Siunčiant ekspertizei dokumentus su skaitmeniniais įrašais, pateikiami 3-5 lapai laisvųjų pavyzdžių su skaitmeniniais įrašais dokumentuose, analogiškuose tiriamiesiems. Be minėtų pavyzdžių, būtina turėti ne mažiau kaip tris lapus laisvųjų rašysenos pavyzdžių, parašytų greitaraščiu. Imant eksperimentinius pavyzdžius, į tekstą būtina įterpti ir tiriamuosius skaitmeninius įrašus, pavyzdžiui, datas, sumas, matavimo, svorio vienetus, puslapių numerius ir pan. Lyginamuosius rankraštinius skaitmeninius (mišrius) įrašus ir analogiškus tiriamiesiems siūloma parašyti 3-4 lapuose.

Kai reikia tirti tyčia pakeistą rašyseną, be laisvųjų ir įprastu būdu parašytų eksperimentinių rašysenos pavyzdžių, reikia paimti eksperimentinių pavyzdžių, atsižvelgiant į rašysenos keitimo būdą. Jeigu, pavyzdžiui, tiriamasis dokumentas parašytas pakeitus nuolinkį, raidžių dydį, jų rišlumą ir pan., įtariamojo, liudytojo, nukentėjusiojo eksperimentinius rašysenos pavyzdžius reikia imti analogišku būdu.

Jeigu tiriamas rankraštinis tekstas parašytas lėtu arba greitu tempu, tai ir pavyzdžiai imami tokiu pat tempu. Kriterijus rašymo greičiui nustatyti yra įprastas rašymo tempas, vertinamas pagal laisvuosius arba eksperimentinius pavyzdžius, parašytus laisva tema. Greitu tempu rašomi paskaitų konspektai, įvairūs juodraštiniai užrašai ir t. t., lėtu - oficialūs dokumentai: prašymai, gyvenimo aprašymai ir pan. Laisvųjų rašysenos pavyzdžių pateikiama 3-5 lapai, o eksperimentinių 5-7 lapai, parašyti skirtingu rašymo tempu.

Asmens, kuriam yra įprasta rašyti dešine ranka, laisvųjų rašysenos pavyzdžių, parašytų kaire ranka, paprastai nebūna. Todėl vieninteliai rašysenos pavyzdžiai, parašyti kaire ranka, gali būti eksperimentiniai. Imant tokius pavyzdžius paruošiamas vienas tekstas, kurio turinys skirtųsi nuo tiriamojo rankraščio turinio. Tačiau tokiame tekste turi būti raidės ir jų deriniai, kurių yra tiriamajame dokumente. Be to, paruošiamas ir kitas tekstas, artimo tiriamajam rankraščiui turinio. Iš pradžių diktuojamas tekstas kitokio nei tiriamasis rankraštis turinio, jis rašomas tiek dešine, tiek ir kaire ranka. Po to diktuojamas tiriamasis (artimas tiriamajam) tekstas, kuris rašomas dešine ir kaire ranka. Parašius kiekvieną tekstą, patartina padaryti pertraukas. Diktuojant tekstą, rašomą dešine ranka, išlaikomas įprastas diktavimo greitis, o diktuojant tekstą, rašomą kaire ranka, tempas lėtinamas, nes tempo greitinimas gali keisti rašyseną. Rašysenos pavyzdžių, parašytų dešine ranka, reikia dėl to, kad rašysenos požymiai, rašant kairiąja, formuojasi kartu su dešinės rankos įgūdžiais. Rašysenos pavyzdžių, parašytų dešine ranka, reikia pateikti 5-7 lapus, o kairiąja - ne mažiau kaip 3-5 lapus.

Imant eksperimentinius pavyzdžius įvairiems rašysenos variantams nustatyti, reikia pasiūlyti asmeniui parašyti tekstus įvairiais jam žinomais rašysenos variantais. Kiekvieno rašysenos varianto ekspertui pateikiami 3-5 lapai.

Imant eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, kai tiriamasis tekstas parašytas mėgdžiojant spausdintą šriftą, būtina pateikti 3-4 lapus eksperimentinių rašysenos pavyzdžių, parašytų greitaraščiu, ir ne mažiau kaip 5 lapus rankraštinio teksto, parašyto mėgdžiojant spausdintą šriftą. Esant galimybei, reikia padiktuoti tiriamąjį tekstą, o jei to daryti negalima dėl bylos aplinkybių - tokį tekstą, kuriame būtų visos tiriamajame tekste esančios didžiosios ir mažosios raidės. Svarbu, kad atitiktų raidžių dydis.

Tekstų, parašytų mėgdžiojant kito asmens rašyseną, pasitaiko retai. Jeigu manoma, kad tiriamasis dokumentas parašytas tuo būdu, būtina pateikti laisvųjų ir eksperimentinių rašysenos pavyzdžių ir įtariamojo, ir asmens, kurio rašysena pamėgdžiota. Esant galimybei reikia pateikti patį rankraštį, kuris buvo mėgdžiojamas, ir tai nurodyti nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę.

Rašysenos požymiams turi įtakos rašymo sąlygos. Jeigu jos tyrėjui yra žinomos, jis turi pranešti ekspertui ir pagal galimybę paimti eksperimentinių pavyzdžių tokiomis pačiomis sąlygomis. Jeigu negalima sudaryti sąlygų, kuriomis buvo rašomas tiriamasis objektas, paimama pavyzdžių įvairiomis sąlygomis.

Kartais sunku rasti laisvųjų rašysenos pavyzdžių, parašytų ta pačia kalba kaip ir tiriamasis tekstas. Tada paimama daugiau eksperimentinių rašysenos pavyzdžių. Pasitaiko, kad asmuo, iš kurio imami pavyzdžiai, tvirtina nemokąs rašyti ta kalba, kuria parašytas tiriamasis dokumentas. Tada paimama laisvųjų ir eksperimentinių pavyzdžių tomis kalbomis, kurias jis moka. Į tekstą įterpiama daugiau tų raidžių junginių, kuriuos galima palyginti su tiriamojo dokumento tekstu.

Eksperimentinius rašysenos pavyzdžius tyrėjas, teisėjas patvirtina savo parašu, nurodo, kieno tai pavyzdžiai, pažymi pavyzdžių ėmimo sąlygas (rašyta sėdint, stovint, dešine, kaire ranka), ėmimo būdą (diktuojant, rašant savarankiškai).

Lyginamosios medžiagos parašams tirti ruošimas

Parašas yra rankraštinis objektas ir jam taikomos tos pačios taisyklės, kurių laikomasi skiriant rašysenos ekspertizę. Šiame skyriuje kalbėsime apie lyginamosios medžiagos parašams tirti ruošimo ypatumus.

Apžiūrint parašą dokumente, reikia nustatyti ir jo sudėtį (vadinamąją transkripciją), kadangi tai svarbu ruošiant lyginamąją medžiagą. Jeigu tiriamojo parašo ir parašų pavyzdžių sudėtis skiriasi, parašų negalima tarpusavyje palyginti arba galima palyginti tik iš dalies.

Parašai būna:
a) raidiniai, susidedantys tik iš raidžių;
b) mišrūs, susidedantys iš raidžių, neraidinių elementų ir užraito;
c) neraidiniai, susidedantys tik iš neraidinių elementų ir užraito.
Parašo neraidiniai elementai - tai dažniausiai lankiniai, kampiniai, kilpiniai elementai, sudarantys parašo vidurinę dalį. Parašo užraitas - baigiamoji jo dalis.

Skiriant parašų ekspertizę, tiksliai nurodoma asmens, kurio vardu pasirašyta, vardas, pavardė. Kartais šio asmens vardas ar pavardė tiriamajame dokumente būna parašyti klaidingai. Tokiais atvejais tyrėjas (teisėjas) privalo nurodyti, kad šis asmuo ir asmuo, kurio pavyzdžiai pateikti lyginamajam tyrimui, yra tas pats asmuo.

Tirdamas parašus, ekspertas pirmiausiai turi nustatyti, ar pasirašė pats asmuo, kurio vardu yra parašas. Ir tik nustatęs, kad pasirašė ne pats asmuo, ekspertas sprendžia, pasirašė įtariamasis ar kitas asmuo. Todėl, nors ir spėjama, kad parašas gali būti suklastotas, lyginamajam tyrimui kartu su įtariamųjų asmenų rašysenos ir parašų pavyzdžiais pateikiami asmens, kurio vardu pasirašyta, rašysenos ir parašų pavyzdžiai.

Lyginamosios medžiagos kiekis kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tiriamojo parašo ypatumų bei nuo tiriamosios ir lyginamosios medžiagos atitikimo. Tačiau laisvųjų parašų pavyzdžių turi būti ne mažiau kaip 8-10, kad ekspertas galėtų įsitikinti parašų požymių pastovumu. Prieš teikdamas laisvuosius parašų pavyzdžius tyrėjas turi apklausti asmenį ir įsitikinti, kad parašai yra būtent jo, ir šiuos parašų pavyzdžius išvardyti užduotyje. Jei asmuo turi kelis parašų variantus, būtina pateikti visų parašų variantus.
Vertingiausi laisvieji parašų pavyzdžiai yra esantys analogiškuose dokumentuose kaip ir tiriamasis objektas. Pavyzdžiui, tiriamas parašas yra pareiškime, tai ir parašų pavyzdžių reikėtų pateikti pareiškimuose arba kituose dokumentuose, kuriuose parašo vieta, dydis neribojami. Jei tiriamieji parašai yra kasos išlaidų orderiuose, tai ir pavyzdžių, jeigu galima, pateikiama kasos išlaidų orderiuose, kvituose arba dokumentuose, pasirašytuose analogiško dydžio eilutėse.

Labai svarbu, kad atitiktų tiriamojo ir parašų pavyzdžių transkripcijos. Pavyzdžiui, tiriamieji parašai raidinės transkripcijos, tai ir parašų pavyzdžiai turėtų būti raidinės transkripcijos. Tais atvejais, kai nepavyksta tokių parašų gauti, reikia paimti rašysenos pavyzdžių dokumentuose, kuriuose asmuo būtų rašęs savo vardą ir pavardę, pavyzdžiui, pareiškimų, anketų ir pan. Tiriant parašus reikia pateikti ir laisvųjų rašysenos pavyzdžių tų asmenų, kurių vardu pasirašyta, kad būtų galima nustatyti rašysenos įgūdžių susiformavimo lygi, taip pat patikrinti atskirų parašo požymių, kurių gali pasitaikyti rašysenoje, pastovumą.

Kai nustatoma, kad pasirašė ne patys asmenys, kurių vardais pasirašyta, tiriamieji parašai nuosekliai lyginami su kitų įtariamųjų, liudytojų rašysenos ir parašų pavyzdžiais. Iš įtariamųjų ir liudytojų taip pat paimama  laisvųjų ir eksperimentinių parašų bei rašysenos pavyzdžių.

Iš įtariamųjų, liudytojų paimami eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai rašant vardus ir pavardes  tų asmenų, kurių vardais jie pasirašė. Šių pavyzdžių reikia tam, kad lyginamoji medžiaga kiek galima labiau atitiktų tiriamąją. Tokius pavyzdžius tikslinga imti su pertraukomis, po 2-3 lapus kiekvieną kartą.

Šie pavyzdžiai išdėstomi tokia tvarka. Lapo viršutinėje dalyje parašoma, kieno tai rašysenos pavyzdžiai: pavyzdžiui, Romo Bareikio eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai pasirašant paties sugalvota Petro Bingelio pavarde.

Petras Bingelis        parašas        parašas

Petras Bingelis        parašas        parašas

ir t. t. 4-6 lapus.

Tyrėjas, teisėjas  parašo datą ir pasirašo lapo antroje pusėje arba viršutinėje dalyje, kadangi lapo apačioje pasirašo įtariamasis asmuo, liudytojas.

Jei tiriami parašai yra išgalvotų ar nenustatytų asmenų vardais, tai būtina nurodyti užduotyje (nutartyje). Ruošiant medžiagą ekspertizei, kai reikia tirti parašus išgalvotų ar nenustatytų asmenų vardais, būtina patikrinti, ar jie tikrai išgalvoti. Nenustatyti asmenys (turimi galvoje asmenys, tam tikrą laiką dirbę, gyvenę konkrečioje vietoje, bet vėliau iš ten išvykę) turėtų būti surasti ir paimti jų rašysenos bei parašų pavyzdžiai.

Tirdami parašus išgalvotų ir nenustatytų asmenų vardais, ekspertai turi turėti įtariamojo asmens laisvųjų parašų pavyzdžių (5-10 parašų), laisvųjų rašysenos pavyzdžių (5-10 lapų), eksperimentinių rašysenos ir parašų pavyzdžių (5-10 lapų). Imant eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, pirmiausiai padiktuojamas tekstas, į kurį įterpiamos pavardės asmenų, kurių vardais bus tiriami parašai. Papildomai atskiruose lapuose rašomi išgalvotų ar nenustatytų asmenų vardai ir pavardės bei šalia pasirašoma šių asmenų vardais. Eksperimentiniai rašysenos ir parašų pavyzdžiai turi būti kuo artimesni tiriamiesiems parašams.

Skiriant parašų notaro patvirtintuose dokumentuose ekspertizę, tirti reikia pateikti testamento, įgaliojimo, sutarties ar kito dokumento visus egzempliorius ir notarinių veiksmų registracijos žurnalą, kuriame dokumentas įregistruotas. Visi šie egzemplioriai sudaro vieną visumą ir visi yra tiriamieji objektai.

Tuo atveju, kai pasirašęs minėtus dokumentus asmuo yra miręs ir jis buvo senyvo amžiaus, paruošti lyginamąją medžiagą yra sudėtingiau. Siūlytume išreikalauti pensijos bylą, pensijos mokėjimo žiniaraščius, pastatų ir žemės draudimo dokumentus,  prašymus grąžinti žemę, testamentus, pirkimo-pardavimo sutartis. Teikiant lyginamajam tyrimui pensijos mokėjimo žiniaraščius patartina apklausti giminaičius (paštininkę), ir išsiaiškinti, ar tikrai konkretus asmuo pasirašinėjo žiniaraščiuose,  gaudamas pensiją.

Skiriant rašysenos ekspertizę, reikėtų pateikti kortelę su asmenų, kurių rašysena arba parašai tiriami, duomenimis:
Duomenys
(asmens, kurio tiriama rašysena arba parašai)
Vardas, pavardė, tėvo vardas
Gimimo metai bei gimimo vieta
Tautybė
Išsilavinimas, profesija, kokias moka kalbas
Fiziniai trūkumai (nešioja akinius, rankų traumos ir kt.)
Teksto ar parašų atlikimo sąlygos
Žinias pateikusio asmens parašas

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre