Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Rankų pėdsakų ekspertizė
 


Rankų pėdsakų ekspertizės pagrindiniai uždaviniai yra rankų pėdsakų objektų paviršiuje suradimas ir fiksavimas, pėdsakų susidarymo būdo nustatymas bei asmens, palikusio pėdsakus, identifikavimas.

Rankų pėdsakų tyrimas apima delno (palmoskopija), pirštų (daktiloskopija), odos porų (poroskopija) ir papiliarinių linijų kraštų (edžeoskopija) pėdsakų tyrimą.

Rankų plaštakų priekiniai paviršiai ir kojų padai turi sudėtingus piešinius, kuriuos sudaro odos viršutinio sluoksnio (epidermio) daugybės papiliarų tarpusavio išsidėstymas. Papiliarai turi linijinę formą ir sudaro vadinamąsias papiliarines linijas, išsidėsčiusias įvairiais srautais. Jų aukštis nuo 0,1 mm iki 0,4 mm, plotis - nuo 0,2 mm iki 0,7 mm. Papiliarinės linijos išsidėsčiusios atitinkamu nuotoliu viena nuo kitos, todėl tarp jų susidaro tarpai, kurių plotis 0,1-0,3 mm.

Kartu su papiliarinėmis linijomis pėdsakuose matyti ir rankų plaštakų priekinių paviršių reljefo požymiai: fleksorinės (sulenkimo) linijos, raukšlės, poros - piltuvėlio pavidalo įdubos, išsidėsčiusios ant papiliarinių linijų ir skirtos prakaitui pašalinti. Be šių natūralių požymių, plaštakos reljefe gali būti ir įvairių sužeidimų, randų, nudegimo žymių ir kt.

Kriminalistinę papiliarinių raštų reikšmę lemia tam tikros jų savybės, sudarančios mokslinį rankų pėdsakų identifikavimo pagrindą. Pirma svarbi papiliarinio rašto savybė yra jo individualumas. Papiliarinio rašto detalių visuma yra informatyvi ir nepakartojama. Žmogaus kiekvieno piršto papiliarinis raštas skiriasi. Tyrimai parodė, kad pasaulyje nėra žmonių su vienodais papiliariniais raštais. Antra svarbi papiliarinio rašto savybė - jo pastovumas. Papiliarinis raštas susiformuoja 3-4 mėnesį dar negimusio vaisiaus, žmogui augant didėja, bet jo kokybė nesikeičia visą gyvenimą. Trečia papiliarinio rašto savybė yra gebėjimas atsinaujinti. Odos ląstelės nyksta, oda gali nusilupti, būti pažeista, tačiau naujos ląstelės formuodamosi visada pakartoja tą patį piešinį.

Rankų pėdsakai yra paviršiniai ir įspaustiniai. Paviršiniai pėdsakai skirstomi į antsluoksninius (bespalvius ir spalvotus) ir nuosluoksninius.
- antsluoksniniai bespalviai pėdsakai susidaro iš prakaito ir riebalų medžiagos, išsiskiriančios iš žmogaus organizmo, likučių, persikeliančių ant liečiamų rankomis paviršių. Dažnai šie pėdsakai yra nematomi (latentiniai), kartais jie matomi vizualiai ant lygių blizgančių paviršių, apžiūrint juos įvairiu kampu krintančių spindulių šviesoje. Jiems išryškinti naudojama įvairus metodai. Įvykio vietoje jie dažniausiai išryškinami daktiloskopiniais milteliais, laboratorijos sąlygomis - apdorojant objektus cianoakrilato klijų garais.
- antsluoksniniai spalvoti (dažyti) pėdsakai susidaro liečiant paviršius suteptomis krauju, dažais ar kitomis dažomosiomis medžiagomis rankomis. Šie pėdsakai paprastai matomi plika akimi. Kartais šiuos pėdsakus (dažniausiai kraujo) tenka ryškinti papildomomis priemonėmis.
- nuosluoksniniai pėdsakai susidaro liečiant dulkėmis, suodžiais, tepalais ar kitomis medžiagomis suteptus paviršius.
- įspaustiniai pėdsakai susidaro liečiant rankomis minkštus plastinius paviršius - nesudžiūvusius dažus, vašką, taukus, kietos konsistencijos tepalus, plastiliną. Šie pėdsakai jautrūs temperatūros poveikiui, fiksuojami fotografuojant arba silikoninėmis išliejomis.

Rankų pėdsakai gali užsifiksuoti ant įvairių paviršių. Dažniausiai tinkami asmeniui identifikuoti rankų pėdsakai užsifiksuoja ant lygių, švarių paviršių: stiklo, lygaus metalo, plastiko, obliuotos medienos, lako - dažų dangos, glazūruotų paviršių, taip pat popieriaus, kartono. Šiurkštūs, turintys faktūrą, nešvarūs, surūdiję paviršiai dažniausiai netinkami rankų pėdsakams tirti. Tai neglazūruotos plytos, molio, cemento dirbiniai, surūdijęs metalas, audeklai, mezginiai, virvės, stygos. Tačiau ir ant tokių paviršių kartais gali užsifiksuoti tinkamų tirti rankų pėdsakų, paliktų suteptomis krauju, dažais ar panašiomis substancijomis.
 
Rankų pėdsakai, nesvarbu, koks jų susidarymo būdas ir juos priimantis paviršius, yra jautrūs aplinkos poveikiui. Aukšta temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai, drėgmė, vėjas, dilinimas gali pašalinti pėdsakus. Dar vienas veiksnys, neigiamai veikiantis rankų pėdsakus, yra laikas. Todėl tyrimo objektai, galintys turėti rankų pėdsakų, turi būti nedelsiant siunčiami tirti. Jeigu yra galimybė, rankų pėdsakai objektuose fiksuojami juos nufotografuojant ar perkeliant ant daktiloskopinių plokštelių.

Tyrimo objektus su galimais rankų pėdsakais siunčiant tirti, laikomasi tam tikrų taisyklių. Pirmiausia šie objektai neturi būti liečiami plikomis rankomis. Imti ir pakuoti neporėtus objektus - stiklą, metalą, plastiką, dažytus ar lakuotus paviršius - reikia kiek įmanoma atsargiau, nes rankų pėdsakai ant tokių paviršių yra labai lengvai pažeidžiami ar sunaikinami. Šiuos objektus netgi su pirštinėmis reikia liesti kuo mažiau ir tiktai tokiose vietose, kur yra mažesnė tikimybė aptikti rankų pėdsakus. Objektai supakuojami taip, kad transportuojant nesiliestų tarpusavyje ir su pakuojamąja medžiaga.

Porėti objektai - popierius, kartonas, neapdorota mediena - absorbuoja rankų pėdsakus. Jeigu paviršius sugėrė pėdsaką, tai toks pėdsakas yra atsparus dilinimui, trinčiai. Todėl tokie objektai kaip popieriaus, kartono lapai, pinigų banknotai gali būti liečiami pirštinėmis ir transportuoti pakuojant vienas prie kito. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, geriausiai juos transportuoti plastikiniuose aplankaluose. Šlapi popieriaus ar kartono lapai prieš pakuojant išdžiovinami kambario temperatūroje arba transportuojami porėtoje ar vėdinamoje pakuotėje.

Metaliniai (koroduojantys) objektai, rasti vandenyje, siunčiami tirti panardinti į vandenį ir laikomi jame iki tyrimo.

Lipnios juostos ir objektai, padengti lipnia ar klijuojamąja medžiaga, kuriuose, manoma, yra užsifiksavusių rankų pėdsakų, pakuojami saugant, kad papildomai nesiliestų ir nesuliptų. Tokie objektai pakuojami į plastikines dėžutes ar vaškinį popierių. Popierinės ar kartoninės dėžutės lipnioms juostoms ir panašiems objektams pakuoti netinka, nes jose lipnūs paviršiai gali aplipti popieriaus plaušeliais, o juos sunku pašalinti nesugadinus pėdsakų.

Skiriant rankų pėdsakų ekspertizę, ekspertams gali būti pateikiami šie klausimai:

1. Ar ant pateiktų tirti objektų yra rankų pėdsakų? Jeigu taip, ar jie tinkami asmens identifikavimui?
2. Ar pėdsakai palikti konkretaus asmens rankomis? (Klausiant nurodoma pavardė ar pavardės asmenų, kurių daktiloskopinės kortelės pateiktos lyginamajam tyrimui.)
3. Ar pėdsakai keliose vietose palikti vieno ar kelių asmenų rankomis?
4. Kurios rankos, kurių pirštų yra palikti pėdsakai?
5. Kokiu būdu (imant daiktą, stumiant ar prisiliečiant) objekto paviršiuje susidarė rankų pėdsakai? (Klausimas užduodamas esant pateiktiems tirti daiktams.)
6. Ar pirštų atspaudai dviejose skirtingose daktiloskopinėse kortelėse priklauso vienam asmeniui? (Klausimas pateikiamas, kai reikia nustatyti neatpažinto lavono ar sulaikyto asmens, neturinčio dokumentų ir pateikiančio apie save neatitinkančius tikrovės duomenis, tapatybę.)

Ekspertizei pateikiami:
- daiktai arba jų dalys su nematomais (latentiniais) arba mažai matomais rankų pėdsakais.
- daiktai arba jų dalys su matomais (dažytais) rankų pėdsakais.
- rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių;
- rankų pėdsakų mastelinės fotonuotraukos, padarytos pagal teismo fotografijos reikalavimus;
- įspaustinių rankų pėdsakų išliejos.

Lyginamajam tyrimui atliekant rankų pėdsakų tyrimą, kaip pavyzdžiai pateikiami asmenų, kurie galėjo palikti pėdsakus, rankų (pirštų ir delnų) atspaudai. Esant įspaustiniams pėdsakams, lyginamajam tyrimui pateikiamos rankų pėdsakų išliejos

Eksperimentiniai rankų atspaudai daromi spaustuvės dažais, kurie iškočiojami ant stiklo lygiu plonu sluoksniu. Atspaudžiami du kiekvieno asmens rankų atspaudai ant daktiloskopinių kortelių arba ant lygaus balto popieriaus lapo. Eksperimentiniai rankų atspaudai turi būti ištisi ir ryškūs, kad juose nebūtų suteptų dažais vietų (dėmių), nes juose papiliarinės linijos sunkiai išsiskiria, taip pat nenudažytų papiliarinių linijų, nes jos atspauduose neužsifiksuoja. Taip pat gali būti pateikiami daiktai su rankų pėdsakais, kurių paliko konkretus asmuo. Eksperimentiniai rankų atspaudai poroskopiniam ar edžeoskopiniam tyrimui daromi lengvu prisilietimu (nespaudžiant). Taip geriau užsifiksuoja odos poros ant papiliarinių linijų.

Lavono rankų atspaudai darytini ypač kruopščiai, nes pakartotinai jį daktiloskopuoti ne visada galima.

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre