Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Pluoštinių medžiagų ekspertizė
 
1. Objektai ir uždaviniai

Pluoštinių medžiagų tyrimo užduotys skiriamos įvairiose bylose (nužudymų, išžaginimų, užpuolimų, vagysčių ir kt.), kuriose tyrimo objektai yra drabužiai, kiti tekstilės gaminiai, jų dalys, objektų paviršiuje esantys pašaliniai pluoštai. Kriminalistinis pluoštinių medžiagų tyrimas ypač reikšmingas sprendžiant konkrečių objektų kontakto klausimą (pvz. įtariamojo drabužių su nukentėjusiojo drabužiais, su transporto priemonių detalėmis, su įrankiu ir pan.), o taip pat nustatant pluoštinių medžiagų kilmės šaltinį.

Daugelyje nusikalstamų įvykių subjektai kontaktuoja tarpusavyje, sąveikauja su įvykio vietos aplinkos objektais. Dėl šios sąveikos ant drabužių, žmonių kūnų, nusikaltimo įrankių, kitų objektų, susijusių su tiriamuoju įvykiu, lieka įvairių pėdsakų, iš jų ir mikrodalelių. Viena iš mikrodalelių rūšių yra tekstilės gaminių mikrodalelės - pluoštai. Pluoštai iš tekstilės gaminių atsiskiria natūraliai arba veikiant išorės jėgoms (trinant, plėšiant, pešant) ir patenka ant kito objekto paviršiaus dėl paprasto tiesioginio objektų sąlyčio (pvz. susiliečiant drabužiams, ar kitiems tekstilės gaminiams) ir dėl intensyvaus tiesioginio sąlyčio (pvz. grumiantis), o taip pat ir dėl netiesioginio kontakto, t.y. per tarpinius objektus.

Pagrindinis pluoštinių medžiagų ekspertizės objektas yra tekstilės gaminių mikrodalelės - pluoštai. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, pluoštai randami ant įvairių objektų paviršiaus:
a) ant kontaktavusių žmonių drabužių, kūno dalių (pvz., panagėse - grumiantis);
b) ant įvairių aplinkos objektų (ant baldų, automobilio sėdynių apmušalų ir kt.);
c) įsilaužimo vietose (ant durų staktų, langų rėmų, stiklo šukių); ant kliūčių (ant tvoros, medžio šakų);
d) ant nusikaltimo įrankių (pvz., ant peilio, kirvio, lazdos ieškoma pluoštų iš nukentėjusiojo drabužių; ant pistoleto gali būti pluoštų iš asmens, nešiojusio pistoletą, drabužių).

Kiti pluoštinių medžiagų ekspertizės objektai yra: tekstilės žaliava (pvz., vilnos, pakulos), verpalai, siūlai, virvės, audeklai, trikotažas, neaustinės medžiagos, siūti ir megzti tekstilės gaminiai ir jų dalys, pakitę (pvz., sudegę) tekstilės gaminiai. Pažymėtina, kad tekstilės gaminių dalelės (siūlai, skiautės, tekstilės gaminio dalys ir kt.) atsiskiria sunkiau - plėšiant, pjaunant ar kerpant tekstilės gaminį.

Pluoštų, kitų tekstilės gaminio dalelių (pvz., siūlo fragmentų ir kt.) atsiskyrimas iš kontaktuojančių objektų, pernešimas nuo vieno objekto ant kito, išsilaikymas ant objektų paviršiaus priklauso nuo tokių veiksnių:
a) nuo kontaktų skaičiaus, intensyvumo, pobūdžio, trukmės;
b) nuo objekto (tekstilės gaminio) savybių: gaminio paviršiaus savybių ir būklės, pluoštų tipo ir ilgio;
c) nuo laiko, praėjusio iki objektų poėmio: pluoštai yra labilūs ir laikui bėgant prarandami (incidentiniai, susiję su įvykiu, pluoštai nuo dėvimų drabužių laikui bėgant nubyra);
d) nuo kontaktavusių objektų egzistavimo sąlygų po įvykio (pvz., ar po įvykio drabužiai dėvėti, skalbti, valyti ir pan.).

Pluoštinių medžiagų ekspertizės uždaviniai:
• identifikaciniai ir klasifikaciniai uždaviniai (pluoštinių medžiagų vienodumo, individualaus priklausomumo, bendro kilmės šaltinio, technologinių, eksploatacinių požymių nustatymas, visumos nustatymas pagal dalis);
• diagnostiniai uždaviniai (pluoštinės medžiagos paskirties, gamybos būdo, pokyčių nuo temperatūros, mechaninių ir kt. veiksnių nustatymas, kontakto klausimo sprendimas);
• rekonstrukciniai uždaviniai (sudegintų, perdažytų ir kitaip paveiktų pluoštinių medžiagų tyrimas). Pavyzdžiui, nustatoma, ar degėsiuose yra tekstilės gaminių liekanų, jei įmanoma - nurodoma, koks tai gaminys, jo spalva, pluoštinė sudėtis.

Kaip rodo praktika, tiriant bylas dažniausiai siekiama išsiaiškinti, ar ant vieno objekto yra pluoštų iš kito objekto, ir atvirkščiai, ar objektai kontaktavo. Taigi pagrindiniai pluoštinių medžiagų ekspertizės uždaviniai - identifikaciniai. Tiriama, ar ant vieno objekto yra pluoštų, vienodų su kito objekto pluoštais, ir atvirkščiai. Taip pat tiriama, ar ant tirti pateiktų objektų yra vienodų pašalinių (nepriklausančių tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai) pluoštų. Kai pluoštų radiniai yra informatyvūs, įvertinama, ar tiriamieji objektai kontaktavo.

Ekspertai nustato, ar rasti pluoštai yra vienodi, t.y. nesiskiria nuo tirti pateikto objekto pluoštų. Terminas „vienodas" kiekvienu atveju apibrėžia tam tikrą pluoštų, pasižyminčių vienodais požymiais, grupę, kuri atsižvelgiant į pluoštų paplitimą, technologinius požymius ir pan. gali būti didesnė ar mažesnė. Pluoštų vienodumas gali būti vertinamas kaip tam tikra tikimybė, kad rasti pluoštai yra iš tirti pateikto tekstilės gaminio.
Tikimybės laipsnis priklauso nuo rastų pluoštų skaičiaus, jų paplitimo, įvertinama, kokią dalį lyginamojo objekto pluoštinės sudėties atitinka rasti pluoštai. Remdamiesi Europos teismo ekspertizės institutų sąjungos (ENFSI) pluoštų tyrimo metodika ir atsižvelgdami į kitų Europos valstybių ekspertų praktiką, LTEC ekspertai duoda svaresnes - tikimybines - išvadas, nurodančias kiek kartų tikimybė, kad rasti pluoštai yra iš tirti pateikto tekstilės gaminio, yra didesnė už tikimybę, kad pluoštai yra iš kito tekstilės gaminio. Pasaulinėje ekspertinėje praktikoje labiausiai priimtos šios tikimybinių išvadų pakopos: yra tikimybė (nuo 1 iki 100 kartų), tikėtina (nuo 100 iki 1.000), didelė tikimybė (nuo 1.000 iki 100.000), labai didelė tikimybė (daugiau negu 100.000 kartų). LTEC pluoštinių medžiagų ekspertizės išvados formuluojamos pagal medžiagų ir gaminių ekspertizių išvadų skalę: kategoriška išvada (teigiama/neigiama), labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, yra tikimybė, nustatyti negalima.

Pluoštai, kitos pluoštinės medžiagos yra masinės gamybos produktas, todėl pavienių pluoštų individualus priklausomumas (priklausomumas konkrečiam gaminiui) nustatomas labai retai, pavyzdžiui, kai randami kelių tipų pluoštai, pasižymintys specifiniais siaurais požymiais (pvz., pluoštų paplitimas yra mažas, nustatyti pluoštų gamybos technologijos defektai ir pan.) ir visiškai atitinkantys objekto pluoštinę sudėtį. Todėl kategoriška išvada, kad pluoštai yra iš tirti pateikto objekto, duodama labai retai.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pluoštinių medžiagų ekspertizė nenustato pluoštų atsiradimo ant vieno ar kito objekto laiko. Todėl kai kuriais atvejais bylose, sprendžiant objektų kontakto klausimą, skirti pluoštinių medžiagų ekspertizę netikslinga. Pluoštinių medžiagų ekspertizė neskirtina, kai žinoma, kad objektai iki įvykio ar po jo kontaktavo.
Pavyzdžiui, pluoštinių medžiagų ekspertizė neskirtina, kai yra žinoma, kad įtariamasis ir nukentėjęs asmuo iki įvykio gyveno kartu (pvz., vyras ir žmona, sugyventiniai, tėvai ir vaikai ir pan.). Tokiu atveju pluoštų radiniai negali būti siejami tik su tiriamu įvykiu, taigi jie negali būti laikomi įrodymu tiriamoje byloje.
Kitas pavyzdys. Siekiant nustatyti, kas vairavo automobilį autoįvykio metu, prašoma ištirti, ar ant automobilio vairuotojo sėdynės yra pluoštų iš nurodyto asmens drabužių. Pluoštinių medžiagų ekspertizę tikslinga skirti tik tada, jeigu žinoma, kad iki autoįvykio nurodytas asmuo automobiliu nesinaudojo.

2. Medžiagos rengimas ekspertizei

Pluoštai yra labai labilūs, gali būti labai lengvai prarandami, todėl tyrimo objektų apžiūra iki ekspertizės turi būti minimali, o medžiaga pluoštų ekspertizei imama ir pakuojama taip, kad ant tyrimo objektų esantys incidentiniai (susiję su įvykiu) pluoštai būtų kiek įmanoma išsaugoti, taip pat siekiama, kad ant objektų papildomai nepatektų pašalinių pluoštų ir kitų dalelių.

Pagrindinės medžiagos ėmimo ir pakavimo taisyklės:
a) tyrimo objektus paimti kuo greičiau po įvykio;
b) tirti pateikiami visi objektai, ant kurių gali būti incidentinių (susijusių su įvykiu) pluoštų.
Pavyzdžiui, tiriant automobilių vagysčių bylas ekspertizei dažnai pateikiama tik dalis kontaktavusių objektų: vairuotojo sėdynės užvalkalas ir įtariamojo drabužių komplekto dalis - kelnės, nors akivaizdu, kad nuvarant automobilį su vairuotojo sėdyne kontaktavo ne tik įtariamojo kelnės, bet ir viršutinės dalies drabužis (striukė ar megztinis), kurį taip pat tikslinga pateikti tirti;
c) lyginamuosius objektus turi paimti skirtingi asmenys ir juos supakuoti atskirose patalpose (pvz., įtariamojo drabužius paima ir supakuoja vienas asmuo vienoje patalpoje, o nukentėjusiojo drabužius - kitas asmuo kitoje patalpoje). Taip išvengiama papildomo tiesioginio ir netiesioginio kontakto, užteršimo vienodomis pašalinėmis mikrodalelėmis;
d) siekiant išsaugoti galimus incidentinius pluoštus poėmis turi būti atliekamas atsargiai, atliekant kuo mažiau veiksmų (neišversti drabužių į blogąją pusę, jų nepurtyti);
e) kiekvienas objektas supakuojamas atskirai, pakuojama ant kruopščiai nuvalyto paviršiaus (pvz., ant stalo) į švarų, nenaudotą popierių.
Pavyzdžiui, drabužiai turi būti sulankstomi ant patiesto švaraus šviesios spalvos popieriaus lapo ir į tą patį popieriaus lapą įvyniojami. Tik paskui paketai sudedami į dėžes ar plastikinius maišus (kiekvieno asmens atskirai);
f) drėgni, šlapi objektai išdžiovinami patiesus ant popieriaus, į kurį ir supakuojami;
g) apdegę, apanglėję objektai pakuojami į dėžutes, siekiant juos išsaugoti nuo suirimo. Šie objektai yra labai trapūs, todėl jų negalima pakuoti į voką ar popierių;
h) nedideli objektai (pluoštų kuokšteliai, siūlų fragmentai, nagų nuokarpos ir kt.) pakuojami į nedidelius popierinius paketėlius, kurie įdedami į voką;
i) kai pluoštinių medžiagų (siūlų, virvių, audeklų ir kt.) kiekiai yra dideli, tirti gali būti pateikiami pavyzdžiai. Siūlų, virvių imama 3-5 metrai iš kiekvieno rulono (kamuolio); audeklo ar trikotažo imama 30-100 cm per visą medžiagos plotį.

Kiekvienas paketas su tyrimo objektais patikimai perrišamas ar užklijuojamas ir užantspauduojamas, ant paketo turi būti užrašas, kuriame nurodoma ekspertizę paskyrusios įstaigos pavadinimas, bylos numeris, paketo turinio aprašymas, objektų poėmio data, taip pat nurodoma pareigūno pavardė, patvirtinama parašu.

Tais atvejais, kai objektai negali būti pristatomi tirti dėl jų dydžio ar kitų priežasčių, pluoštai ir kitos mikrodalelės nuo objektų paviršiaus gali būti nurenkamos bespalvėmis lipniomis juostomis. Negalima naudoti juodų lipnių juostų, vadinamųjų elektrostatinių plėvelių, pleistro. Nuo skirtingų objektų pluoštai nurenkamai atskiromis lipnių juostų atkarpomis. Rekomenduojama naudoti 10-15 cm ilgio skaidrios, bespalvės ~5 cm pločio lipnios juostos atkarpas, galima naudoti daktiloskopines plokšteles. Renkant pluoštus nuo objekto paviršiaus lipnia juosta, jos lipnaus sluoksnio adhezija mažėja, todėl kiekvienu atveju reikia pasirinkti optimalų lipnios juostos atkarpų dydį ir skaičių. Kaip rodo praktika, lipnios juostos atkarpa, atsižvelgiant į apdorojamo objekto paviršiaus savybes, galima nurinkti pluoštus nuo 5-10 kartų didesnio ploto nei lipnios juostos paviršiaus plotas.

Lipnias juostas su nurinktais pluoštais, kitomis mikrodalelėmis reikia prilipinti prie skaidraus, bespalvio plastiko lakšto ir įpakuoti į popierių (tam tinka vokai). Neleistina lipnių juostų lenkti pusiau ar prilipinti prie popieriaus. Lipnias juostas, kuriomis nurinkti pluoštai nuo skirtingų objektų, reikia prilipinti prie atskirų plastiko lakštų ir pakuoti į atskirus vokus.

Jeigu pluoštai nurenkami lipnia juosta nuo tekstilinio paviršiaus (baldų apmušalų, kilimų, automobilių sėdynių apmušalų ar užvalkalų), būtina paimti (atkirpti) ir ekspertams pateikti to tekstilinio gaminio (baldų gobeleno, kilimo, automobilio sėdynės užvalkalo) pavyzdį, visiškai atspindintį to gaminio pluoštinę sudėtį. Toks pavyzdys būtinas, kad būtų galima diferencijuoti ant lipnios juostos esančius pluoštus ir atlikti tikslingą pluoštų paiešką.

Pavyzdžiui, tiriant automobilio vagystės bylą, ekspertizei pateikiami įtariamojo drabužiai ir lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio sėdynių, o sėdynių apmušalų pavyzdys nepateikiamas. Šiuo atveju ekspertai gali nustatyti, ar ant pateiktų lipnių juostų yra pluoštų, vienodų su įtariamojo drabužių pluoštais, t. y. tiriama tik vienpusė pluoštų pernaša. Kai ekspertiniam tyrimui pateikiamas automobilio sėdynių apmušalų kontrolinis pavyzdys, ekspertai papildomai nustato, ar ant įtariamojo drabužių yra pluoštų, vienodų su automobilio sėdynių apmušalų pluoštais. Atlikus išsamų pluoštų tyrimą ir nustačius abipusę (kryžminę) pluoštų pernašą gali būti sprendžiamas objektų kontakto klausimas.

3. Nutarties skirti ekspertizę (užduoties atlikti objektų tyrimą) surašymas ir klausimų ekspertams formulavimas

Pluoštinių medžiagų tyrimo efektyvumas, tyrimo rezultatai labai priklauso nuo to, ar surašant nutartį skirti ekspertizę (užduotį atlikti objektų tyrimą) pateikiami visi reikalingi duomenys apie įvykį, objektus, ar teisingai formuluojami klausimai, ar nepažeistas ekspertizių skyrimo eiliškumas.

Nutartyje skirti ekspertizę turi būti pateikiami išsamūs ekspertui reikalingi duomenys apie įvykį ir tyrimo objektus:
a) įvykio aplinkybės (kas, kada, kur įvyko, kokie asmenys dalyvavo įvykyje, kokia įvykio aplinka);
b) tyrimo objektų poėmio laikas ir aplinkybės;
c) duomenis apie tyrimo objektų naudojimą, laikymą po įvykio iki poėmio (pvz., drabužiai po įvykio dėvėti, skalbti, valyti ir pan.);
d) jeigu pats objektas nesiunčiamas ekspertizei, nurodoma, kaip paimtos mikrodalelės (pvz., pateikiamas sofos gobeleno pavyzdys ir mikrodalelės, nurinktos nuo sofos lipnia juosta).

Tiems patiems objektams ištirti dažnai yra skiriamos kelios atskiros ekspertizės. Šiuo atveju svarbu pasirinkti teisingą ekspertizių skyrimo eiliškumą, taip pat rekomenduojama nurodyti, kokie tyrimai bus atliekami po pluoštų tyrimo.

Galioja bendra taisyklė: pirmiausiai skiriama pluoštinių medžiagų ekspertizė, nes pluoštai yra labilūs, lengvai pametami. Kitos medžiagos ant objekto nešiklio fiksuojasi ir išsilaiko geriau nei pluoštai, todėl serologinė, DNR, naftos produktų, dažų, daktiloskopinė ir kitos ekspertizės skiriamos po pluoštinių medžiagų tyrimo.

Kai pažeidžiamas ekspertizių skyrimo eiliškumas, pluoštai yra prarandami atliekant kitas ekspertizes. Tokiais atvejais pluoštinių medžiagų ekspertizė neatliekama arba sprendžiami ne visi klausimai.

Surašant nutartį klausimai ekspertams turi būti formuluojami tiksliai ir aiškiai.

Jeigu norima nustatyti, ar ant objekto yra pluoštų, vienodų su kito objekto pluoštais, klausimą reikia formuluoti taip:
Ar ant nukentėjusiojo A. drabužių (ar kito objekto) yra pluoštų, vienodų su įtariamojo B. drabužių (ar kito objekto) pluoštais?

Kadangi svarbu nustatyti abipusę pluoštų pernašą, rekomenduojama pateikti klausimą:
Ar ant įtariamojo B. drabužių (ar kito objekto) yra pluoštų, vienodų su nukentėjusiojo A. drabužių (ar kito objekto) pluoštais?

Nors pluoštų individualus priklausomumas konkrečiam gaminiui nustatomas labai retai, bet galima ir tokia šio klausimo formuluotė:
Ar ant nukentėjusiojo A. drabužių yra pluoštų iš įtariamojo B. drabužių (ir atvirkščiai)?

Kaip jau minėta, ant drabužių (ar kitų objektų) visada yra pašalinių (nepriklausančių tirti pateiktų objektų pluoštiniai sudėčiai) pluoštų. Pažymėtina, kad pašaliniai pluoštai ant drabužių patenka kontaktuojant su asmens namų, darbovietės aplinkoje esančiais objektais (pvz., baldų gobeleno, užtiesalų, patalynės pluoštai), atsitiktinių kontaktų su kitais asmenimis metu, taip pat prisiliečiant prie įvykio vietoje esančių objektų. Nusikalstamo įvykio metu kontaktuojant objektams dalis pašalinių pluoštų nuo vienų objektų (pvz., drabužių) patenka ant kitų. Šie pluoštai yra informatyvūs sprendžiant objektų kontakto (sąlyčio) klausimą. Todėl ekspertams reikėtų pateikti klausimą:
Ar ant nukentėjusiojo A. ir įtariamojo B. drabužių yra pašalinių, vienodų pluoštų?
Objektų kontakto klausimas gali būti sprendžiamas tik, kai ekspertiniam tyrimui pateikiama išsami medžiaga: pateikiama ne po vieną objektą, o galimai kontaktavusių objektų (pvz., drabužių) komplektai, nurodomi išsamūs duomenys apie įvykį ir tyrimo objektus.

Jeigu norima klausti apie objektų kontaktą, klausimas rašomas taip:
Ar kontaktavo įtariamojo A. drabužiai su nukentėjusiojo B. drabužiais?
Ar kontaktavo įtariamojo A. drabužiai su automobilio vairuotojo sėdynės apmušalu?

Skiriant siūlų, virvių, audeklų, drabužių atskirų dalių ekspertizes, galimos tokios klausimų formuluotės:
Ar tirti pateiktos pluoštinės medžiagos (pvz., siūlai, virvės, audeklo skiautės ar kt.) yra vienodos?
Ar pateiktos tekstilės gaminio (pvz., drabužio) dalys sudarė vieną visumą?
Ar siuvimo siūlai, esantys pateikto drabužio sagos prisiuvimo vietoje, yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su palyginti pateiktais siuvimo siūlais?
Ar tirti pateikto tekstilės gaminio (nurodomas konkretus gaminys, pavyzdžiui, drabužis, maišas, užvalkalas ar kt.) siūlių siūlai yra vienodi su siuvimo siūlais, paimtais iš nukentėjusiojo?
Ar lyginamieji objektai (užuolaidos, patalynė ar kt.) susiūti vienodo tipo siūlėmis?

Norint ištirti apanglėjusias, sudegusias ar kitaip paveiktas pluoštines medžiagas, ekspertams galima užduoti tokį klausimą:
Ar pateiktoje apanglėjusių medžiagų masėje yra tekstilės gaminių liekanų?
Teikiant šį klausimą rekomenduojama nurodyti, kokių objektų liekanų (pvz., striukės, džinsų, megztinio ir pan.) tikimasi rasti.

Ekspertams galima užduoti ir kitų, čia neaptartų klausimų.

 

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre