1. Ekspertizės objektai ir uždaviniai

Ekspertai, atliekantys plastikų (polimerinių medžiagų) ekspertizę, tiria iš šių medžiagų pagamintus objektus, plačiai naudojamus įvairiose žmonių veiklos srityse.  Plastikai - tai vienalytis polimero mišinys su užpildais, plastifikatoriais, dažikliais ir kitais priedais, plastiškai deformuojamas perdirbant į gaminius. Plastikiniai daiktai, jų nuolaužos, objektai su plastikų ir gumų pėdsakais yra daiktiniai įrodymai tiriant baudžiamąsias bylas, susijusias su nusikaltimais žmogui (nužudymų, kūno sužalojimų), autotransporto įvykiais, gaisrais, vagystėmis ir t.t.

Ekspertinio tyrimo objektai dažniausiai yra:
a) transporto priemonių detalės (buferiai, veidrodžių korpusai, apdailos detalės, pažibinčiai ir kt.);
b) guminiai dirbiniai (autotransporto priemonių ratų padangos, policininkų lazdos ir kt.);
c) pakuočių medžiagos (plėvelės, maišeliai, kamščiai, lipnios juostos ir kt.);
d) drabužių ir avalynės dalys (dirbtinės odos dirbiniai, avalynės padai ir kt.);
e) elektrotechninės ir kabelių pramonės produkcija (izoliaciniai laidai, kabeliai, izoliacijos juostos ir kt.);
f) objektai su minėtų daiktų medžiagų pėdsakais (nukentėjusiojo drabužiai, transporto priemonės, įrankiai ir kt.).

Plastikiniai gaminiai, skirtingai negu daugelio kitų medžiagų gaminiai, turi specifinių savybių: jie lūžta, skyla, plyšta ir paprastai susidaro labai informatyvūs atidalijimo paviršiai, leidžiantys nustatyti daikto visumą iš dalių. Todėl pirmiausiai skirtina trasologinė ekspertizė. Tik nenustačius visumos iš dalių, taip pat tiriant pėdsakus ant objekto, yra atliekama ekspertizė pagal bendrus metodinius visų kriminalistinių medžiagų ir gaminių ekspertizių principus. Plastikai apibūdinami pagal išorinius struktūros (paviršiaus) požymius, masės mikromorfologiją ir cheminę sudėtį (polimero tipą, užpildus, dažiklius, kitus priedus). Plastikiniai, guminiai gaminiai paprastai neturi individualių požymių, todėl lyginamasis tyrimas baigiamas vienodumo nustatymu. Vienodumas iš esmės yra konkretaus daikto identifikavimo tikimybinė išvada. Nustatyti požymiai leidžia apibrėžti didesnę ar mažesnę daiktų grupę, kuriai šie požymiai būdingi. Jei tokia grupė yra labai didelė (pvz. visi juodos gumos objektai), tai tikimybė individualizuoti konkretų gaminį (pvz. konkrečią policininko lazdą) yra labai maža. Kai tokių daiktų grupė yra labai maža (pvz. tiriamasis daiktas yra iš įvairių struktūrinių elementų, ant jo yra užterštumų tam tikromis medžiagomis, o ant objekto rastos mikrodalelės pasižymi analogiška įvairove), tikimybė, kad šios mikrodalelės priklausė konkrečiam daiktui, yra labai didelė. Įvertinus nustatytų požymių informatyvumą, plastikų ekspertizėse yra naudojama ši išvadų skalė: kategoriška (teigiama ar neigiama), labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, yra tikimybė, nustatyti negalima.

Kita vertus, plastiko pėdsakų tyrimo rezultatai gali būti panaudoti objektų kontaktinei sąveikai nustatyti. Tokiais atvejais šis klausimas sprendžiamas, kai yra abipusių (kryžminių) įvairių atitinkamai vienodų medžiagų pėdsakų. Keli pavyzdžiai: spardant žmogų (mušant gumine lazda) ant drabužių gali likti plastiko (gumos) mikrodalelių, o ant avalynės (lazdos) - nukentėjusiojo drabužių pluoštų; kerpant žirklėmis daugiavielį laidą, ant žirklių ašmenų prikimba kelių rūšių plastiko dalelės, lieka metalo mikrodalelių ar metalizacijos, atitinkančios vielos metalą, pėdsakai, o nukirpto laido galuose stebimos kirpimo trasos, gali likti metalizacijos, atitinkančios žirklių metalą, pėdsakai; kontaktuojant dviem autotransporto priemonėms, ant jų gali likti dažų, plastikų pėdsakai, įvykio vietoje - plastikinių detalių nuolaužų, dažų dangos atskalų, stiklo šukių ir t.t.

2. Medžiagos paruošimas ekspertizei

Yra trys medžiagos rengimo ekspertizei etapai: daiktinių įrodymų suradimas ir paėmimas, pirminė apžiūra ir įpakavimas.

Apžiūrint įvykio vietą, kruopščiai surenkamos visos, net ir smulkiausios šukės, nes trasologinių tyrimų sėkmė dažnai priklauso nuo to, ar netrūksta dalies šukių. Mikrodalelių ir pėdsakų nuo objekto (įrankio, automobilio detalės, drabužių) nuimti nereikia - ekspertiniam tyrimui objektai siunčiami su šiomis mikrodalelėmis. Pirminė šių objektų apžiūra turi būti minimali - rastus įvykio vietoje ar pas įtariamuosius reikia nedelsiant supakuoti, nes plastiko mikrodalelės yra birios. Drėgni, kruvini drabužiai išdžiovinami kambario temperatūroje, sudėti ant patiesto popieriaus lapo, į kurį išdžiūvę drabužiai ir supakuojami. Jei viso objekto pateikti negalima (stambiagabaritiniai daiktai, siena, grindys ir pan.), daroma paties daikto (medienos, tinko ir kt.) išpjova su pėdsaku. Šiuos pėdsakus nuo kietų paviršių (pvz. plytelėmis klotų grindų) galima nebent mechaniškai nuskusti, o nuo minkštų paviršių (pvz. baldų apmušalų, automobilio sėdynių) - nurinkti lipniomis juostomis ar plėvelėmis (tik ne juodos spalvos). Visi tyrimo objektai pakuojami į popieriaus paketus.

Imant medžiagą lyginamajam tyrimui, reikia atsižvelgti į paties daikto struktūrą. Dažnai lyginamajam tyrimui užtenka nedidelės daikto išpjovos (rato padangos gumos, policininko lazdos gumos pavyzdžio, laido gabalėlio ir pan.). Tačiau kartais plastikinis daiktas būna kelių struktūrinių elementų. Pavyzdžiui, automobilio salono detalės, buferis, apdailos juostelės, valstybinio numerio lentelė ir kt. daiktai gali būti sudaryti iš kelių plastikų (yra pasitaikę iki 8 tipų plastikų viename buferyje); tada tirti būtinai pateikiamas visas daiktas. Visas daiktas pateikiamas ir kai ant jo reikia ieškoti kitų mikrodalelių (pvz., pluoštelių ant batų, ant policininko lazdos ir pan.). Taigi, kaip paimama lyginamoji medžiaga ir kiek jos pateikiama priklauso tiek nuo paties objekto struktūros, tiek nuo įvairių faktų nustatymo konkrečioje byloje poreikio.

3. Nutarties skirti ekspertizę (užduoties atlikti objektų tyrimą) surašymas ir klausimų ekspertams formulavimas

Nutartyje (užduotyje) išdėstomos įvykio aplinkybės, išskiriant faktus, susijusius su ekspertizės užduotimi. Ekspertizei labai svarbu yra:|
a) duomenys apie objektų kontakto vietas (objektų apgadinimą, nukentėjusiojo sužalojimo vietas ir pan.);
b) duomenys apie objekto eksploatavimo ir laikymo iki įvykio ir po įvykio sąlygas (pavyzdžiui, laidų laikymas drauge su tam tikromis statybinėmis medžiagomis, batų dėvėjimo laikas po įvykio ir pan.).

Klausimų formuluotė paprastai turi garantuoti kompleksinį objektų tyrimą. Vientiso kriminalistinio tyrimo skaidymas į atskiras nutartis (užduotis) neleidžia išspręsti galutinio uždavinio, ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams tenka vertinti tarpines ekspertizės išvadas. Rekomenduojama ekspertams pateikti tokius klausimus:
1. Ar įvykio vietoje rastos plastiko nuolaužos yra konkretaus (nurodoma) automobilio buferio (pažibinčio, veidrodžio korpuso ir pan.) dalis ?
2. Ar įvykio vietoje rasti daugiavielio laido gabalai yra tiesiogiai atidalyti (nupjauti, nutraukti, nukirpti) iš laidų ritės, paimtos pas įtariamąjį ?

Jei šiais atvejais nenustatoma visuma iš dalių, ekspertai tiria medžiagas, iš kurių šie daiktai pagaminti (plastikus, metalus, pluoštus ir kt.), siekdami nustatyti atitinkamų medžiagų vienodumą ar skirtumą.

Kai yra tik mikrodalelių ir pėdsakų, nėra galimybės nustatyti visumos pagal dalis arba individualaus medžiagų priklausomumo, rekomenduojama ekspertų klausti:
3. Ar ant nukentėjusiojo drabužių yra plastiko (gumos) mikrodalelių vienodų su tirti pateiktų įtariamojo batų padų plastiku (policininko lazdos guma, automobilio buferio plastiku, automobilio priekinio dešiniojo rato padangos guma ir pan.) ?

Bylas nagrinėjant gali kilti ir kitų klausimų, jei jų sprendimas turi savarankišką reikšmę:
4. Kokio tipo plastikas pateikiamas tyrimui ?
5. Ar tirti pateikiama plastikas yra degus (uždegimo temperatūra) ?
6. Ar tirti pateikiamas plastikas yra tirpus (apskritai kokiose medžiagose ar konkrečiai kokioje)?
7. Ar lyginti pateikti plastikiniai gaminiai yra vienodi? Nustatomi išoriniai požymiai (forma, pagaminimo būdas, jei įmanoma - gamybai naudoti įrankiai ar mechanizmai) bei medžiagos požymiai (cheminė sudėtis).