Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Nešaunamojo ginklo ekspertizė
 

Nešaunamojo ginklo ekspertizė yra atskira kriminalistinės ekspertizės rūšis. Šios ekspertizės uždaviniai - nustatyti, ar konkretus objektas yra priskiriamas ar nepriskiriamas nešaunamiesiems ginklams, objekto paskirtį, būklę, tinkamumą naudojimui, pagaminimo būdą. To atveju, kai objektas yra nešaunamasis ginklas, nustatoma, kokiai nešaunamųjų ginklų rūšiai ir grupei jis priskiriamas.

2002 m. sausio 15 d. priimtame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nešaunamasis ginklas apibūdinamas kaip įrenginys arba daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas naudoti kaip ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos.

Įstatyme numatytos šios nešaunamųjų ginklų rūšys:
1) šaltieji ginklai;
2) templiniai ginklai;
3) elektros šoko įtaisai;
4) dujiniai ginklai (išskyrus dujinius pistoletus ir revolverius);
5) pneumatiniai ginklai.

Plačiausia grupė nešaunamųjų ginklų yra šaltieji ginklai. Tai kardai, kalavijai, durklai, stiletai, durtuvai, špagos, koviniai kirviai, alebardos, svaidomieji peiliai, mėtomosios žvaigždės, smogti pritaikyti daiktai (kuokos, vėzdai, kieto metalo teleskopinės lazdos, kastetai, blakštai, nunčiakai) ir kt..

Kai nešaunamasis ginklas turi kelių tipų ginklams būdingų savybių, jis vadinamas kombinuotu (pvz. durklas-kastetas). Neretai nešaunamieji ginklai maskuojami įvairiais buitinės paskirties daiktais (lazdomis, skėčiais, automatiniais plunksnakočiais ir pan.). Tokie ginklai vadinami maskuotaisiais.

Nešaunamieji ginklai klasifikuojami įvairiais pagrindais: pagal paskirtį, pagaminimo būdą, veikimo principą ir kt..

Pagal paskirtį nešaunamieji ginklai skirstomi į kovinius (karinius ir civilinius) ir medžioklinius. Koviniai nešaunamieji ginklai visu pirma skirti žmogaus kūno sužalojimams padaryti. Kariniai nešaunamieji ginklai yra naudojami karinių padalinių (kardai, kalavijai, durtuvai, durklai ir kt). Civiliniai nešaunamieji ginklai naudojami atskirų asmenų savigynai taikos metu (nacionaliniai durklai ir kt.). Medžiokliniai nešaunamieji ginklai (medžiokliniai arbaletai, durklai ir kt.) skirti gyvuliams žaloti.

Pagal pagaminimo būdą nešaunamieji ginklai skirstomi į fabrikinės gamybos, namudinius, perdirbtus ir savadarbius.

Pagal veikimo būdą (principą) nešaunamieji ginklai skirstomi į šiuos pagrindinius tipus (grupes): duriamuosius, kertamuosius, duriamuosius-pjaunamuosius, duriamuosius-kertamuosius, smogiamuosius ir svaidomuosius.

Nešaunamiesiems ginklams nepriskiriami koviniai, „išgyvenimo" (survivor), medžiokliniai, turistiniai, žuvies dorojimo, ūkinės ir buitinės paskirties peiliai.

Prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriami sportinės paskirties įrankiai (kardai, špagos, rapyros, beisbolo lazdos ir kt.), nes jie skirti sportui. Nešaunamaisiais ginklais nelaikomi guminės lazdos, ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai ir daiktai, imituojantys nešaunamuosius ginklus.

Daiktai nėra priskiriami nešaunamiesiems ginklams, o yra jų imitacijos, jei jie atitinka tokius kriterijus:
1. Gamyboje panaudotos medžiagos (metalai, plastmasės ir kt.), neužtikrinančios gaminio kaip ginklo kovinių savybių.
2. Gaminių, imituojančių ginklus su ilga geležte (kardus, kalavijus ir kt.) ir pagamintų iš koviniams ginklams gaminti naudojamų medžiagų, geležtės koto tvirtinimas su rankena yra ženkliai susilpnintas:
2.1. Koto sandūros su geležte vietoje dirbtinai sumažintas koto skerspjūvis.
2.2. Tvirtinimui panaudotos trapios medžiagos, užtikrinančios, kad gaminys suirs, jeigu bus bandoma panaudoti jį kaip ginklą.
3. Dekoratyviniais ir suvenyriniais gaminiais laikomi perdirbti koviniai ginklai su ilga geležte, kurių kotas jo sandūros su geležte vietoje yra pakankamai giliai skersai įpjautas. Ši įpjova turi kirsti koto ašinę liniją, o jos gylis turi garantuoti, kad gaminys suirs, jeigu bus bandoma panaudoti jį kaip ginklą.
4. Dekoratyvinio ar suvenyrinio gaminio geležtės kietumas turi būti mažesnis kaip 25 HRC (išskyrus 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytus atvejus).
5. Sumažinto mastelio dekoratyviniai ir suvenyriniai gaminiai gali būti pagaminti iš tų pačių medžiagų, kaip ir imituojami ginklų pavyzdžiai, tačiau gaminio dydis turi būti toks, kad būtų visiškai pašalintos jo kovinės savybės.
6. Padidinto mastelio dekoratyviniai ir suvenyriniai gaminiai gali būti pagaminti iš tų pačių medžiagų, kaip ir imituojami ginklų pavyzdžiai, tačiau gaminio dydis turi būti toks, kad būtų visiškai pašalinta galimybė panaudoti jį kaip ginklą (hipertrofuoti matmenys lemia ginklo laikymo nepatogumą, jo padidintą masę).

Atliekant ekspertizę dėl objektų priskyrimo prie nešaunamųjų ginklų, gali būti sprendžiami šie klausimai:
1. Ar pateiktas tyrimui objektas priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų?
2. Kokiam nešaunamųjų ginklų tipui (grupei) priskiriamas pateiktas ginklas?
3. Kokiu būdu pagamintas pateiktas ginklas?
4. Iš kokio nešaunamojo ginklo perdirbtas pateiktas tyrimui ginklas?
5. Ar pateiktas nešaunamasis ginklas tvarkingas ir tinkamas šaudymui (naudojimui) pagal paskirtį? Klausimas užduodamas templinio, dujinio, pneumatinio ginklų, elektrošoko įtaiso pateikimo atveju.

Ekspertizei objektai pateikiami laikantis tyrimo objektų įpakavimo reikalavimų: užklijuotuose vokuose, paketuose, dėžutėse ir pan., ant kurių turi būti įstaigos, skiriančios ekspertizę (užduotį), antspaudai, paaiškinantys užrašai ir pareigūno parašai.

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre