Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Fonoskopinė ekspertizė
 
Fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimas ir medžiagos jai daryti rengimas

Įvadas

Pastaraisiais metais  sukūrus pakankamą įstatyminę bazę, pagerėjus teisėsaugos institucijų techniniam aprūpinimui garso bei vaizdo įrašai tapo vienais iš pagrindinių įrodymų šaltinių ypač svarbiose kontrabandos, kyšininkavimo, turto prievartavimo ir kt. bylose. Tuo pačiu išaugo ir fonoskopinės ekspertizės reikšmė, kurios rezultatai labai priklauso nuo pateikiamų garso įrašų kokybės bei tinkamo jų įforminimo. Todėl siekiant suteikti metodinę pagalbą skiriantiems fonoskopines ekspertizes bei užduotis atlikti fonoskopinį tyrimą pareigūnams, taip pat operatyviniams darbuotojams, darantiems garso bei vaizdo įrašus, parengtos šios naujos metodinės rekomendacijos, kuriose trumpai aptariami kai kurie teoriniai dalykai, daugiausia dėmesio skiriant garso bei vaizdo įrašų darymo bei jų įforminimo reikalavimams bei teisingam klausimų formulavimui skiriant fonoskopines ekspertizes (užduotis atlikti fonoskopinį tyrimą).

1993 metais buvo išleistos Lietuvos teismo ekspertizės instituto metodinės rekomendacijos "Fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimas ir medžiagos jai daryti rengimas".  Per praėjusį laiką atsirado daug naujos garsą įrašančios aparatūros, kuri iš principo skiriasi nuo tradicinių magnetofonų, ekspertai savo praktikoje pradėjo taikyti naujus tyrimo metodus, atsirado naujos fonoskopinės ekspertizės galimybės, todėl iškilo būtinybė papildyti ir pataisyti metodines  rekomendacijas "Fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimas ir medžiagos jai daryti rengimas". 

1. Fonoskopinės ekspertizės objektas ir uždaviniai

Pagrindinis fonoskopinės ekspertizės objektas - garso įrašai, kuriuose užfiksuotos žmogaus balso ir sakytinės kalbos savybės. Tyrimo metu identifikuojamas asmuo pagal balsą, kalba ir kalbėseną, užfiksuotą tiriamajame (operatyviniame) ir lyginamajame garso įrašuose.

Kitas fonoskopinės ekspertizės objektas - garso signalų įrašymo ir atkūrimo priemonės, sąlygos bei patys signalai. Šių tyrimų metu nustatomas pateiktų garso įrašų autentiškumas, t.y. ar garso įrašas ištisini, ar nėra su­montuotas, surandami trynimo požymiai, nustatoma ar pateiktas garso įrašas originalas ar kopija; identifikuojamos panaudotos garso įrašymo priemonės; ap­dorojami iškraipyti ir užtriukšminti garso signalai, kad pagerėtų juose užfiksuotos kalbos  suprantamumas, lengviau būtų iššifruoti tekstą, tai yra atkurti įrašo turinį.

Atliekant fonoskopinę ekspertizę tiriamos ne tik žmogaus balso savybės, bet ir kitokie garso įraše užfiksuoti garsai: darinėja­mos durys ir langai, šūviai, automobilių suke­liamas triukšmas, radijo laidos ir kt.

Visi fonoskopinių ekspertizių sprendžiami uždaviniai skirstomi į dvi grupes: identifikacinius ir neidentifikacinius uždavinius.

Identifikaciniai uždaviniai

Spręsdama identifikacinius uždavinius, fonoskopinė ekspertizė nustato: konkretų asmenį, kurio balsas ir kalba užfiksuoti garso įraše; konkrečią techninę priemonę (diktofoną, magnetofoną, videomagnetofoną), kuria buvo padarytas įrašas; konkretų foninio triukšmo garso šaltinį (darinėjamos durys, automobilio variklis, sieni­nis laikrodis, telefonas, šūvis ir kt.).

Identifikacinių uždavinių sprendimui fonoskopinei ekspertizei galima pateikti tokius klausimus:
-
ar tirti pateiktame garso įraše, prasidedančiame žodžiais: "..." ir pasibaigiančiame žodžiais: "..." ir esančiame pateiktoje  laikmenoje (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje (mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"), yra užfiksuotas Vardaičio balsas ir kalba?
-
ar tirti pateiktame garso įraše, esančiame pateiktoje  laikmenoje (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"), prasidedančio žodžiais: "..." ir pasibaigiančio žodžiais: "...", vienas iš užfiksuoto pokalbio daly­vių yra Vardaitis ir jeigu taip, tai kokias frazes jis pasakė?
-
ar tirti pateiktame garso įraše, esančiame pateiktoje  laikmenoje (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"), prasidedančiame žodžiais: "..." ir pasibaigiančiame žodžiais: "...", frazę "..." pasakė Jonaitis?
-
kelių žmonių pokalbis yra užfiksuotas tirti pateiktame garso įraše, esančiame pateiktoje  laikmenoje (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"), prasidedančiame žodžiais: "..." ir pasibaigiančiame žodžiais: "..."?
-
ar garso įrašas, esantis pateiktoje  laikmenoje (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"),  prasidedantis žodžiais: "..." ir pasibaigiantis žodžiais: "...", padarytas pateikta tirti garso įrašymo priemone?

Neidentifikaciniai uždaviniai

Fonoskopinės ekspertizės sprendžiami neidentifikaciniai uždavi­niai sąlygiškai skirstomi į tris grupes:

I. Garso ar vaizdo įrašų darymo sąlygų nustatymas.
Tiriant fonogramą nustatoma: ar ji yra originalas, ar kopija; ar įrašas nėra su­montuotas; ar įrašas yra ištisinis; ar jame yra trynimo požymių; kiek kartų darant įrašą buvo stabdomas magnetofonas; garsą įrašančios aparatūros, kuria padaryta fonograma tipas, ar pateiktos tyrimui fonogramos padarytos vienu ar skirtingais magnetofonais ir pan.
Šių uždavinių sprendimui gali būti pateikti tokie klausimai:
-
ar  tirti pateiktas  garso įrašas, prasidedantis žodžiais: "..." ir pasibaigiantis žodžiais: "..." ir esantis pateiktoje  laikmenoje (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"), yra originalas ar kopija?
- ar tirti pateiktas įrašas, prasidedantis žodžiais: "..." ir pasibaigiantis žodžiais: "..." ir esantis pateiktoje  laikmenoje (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"), yra sumontuotas?
-
ar tirti pateiktas garso (vaizdo ir garso) įrašas yra ištisinis?
-
ar tirti pateiktame garso (vaizdo ir garso) įraše yra trynimo požymiu?
-
kokia  garsą įrašančia aparatūra (diktofonu, videomagne­tofonu) yra padaryta fonograma (videograma)?
-
ar pateiktos tyrimui fonogramos yra padarytos vienu ar skirtingais garsą įrašančiais įrenginiais?

II. Garsinės aplinkos, kurioje padarytas įrašas, nustatymas.
Norint nustatyti garsinę aplinką, kurioje padarytas įrašas, ekspertui gali būti užduodamas klausimas:
-
kokioje garsinėje aplinkoje daryta fonograma (atviroje vietovėje, gatvėje, patalpoje, automobilyje)?

III.
Triukšmo slopinimas ir kalbos suprantamumo gerinimas. 
Panaudojant tam tikrų techninių bei programinių priemonių visumą, garso įrašas išvalomas nuo pašaliniu triukšmų, ir tuo pačiu pagerinamas kalbos suprantamumas. Tokiu atveju tardytojas gali pasirinkti vieną iš dviejų variantu:
1) paskirti fonoskopinę ekspertize ir pavesti ekspertui spręsti klau­simą:
-
koks yra pateiktos tirti fonogramos turinys?
2) duoti raštišką pavedima ekspertui - išvalyti pateiktą fonogramą nuo pašalinių triukšmų ir perrašyti į kitą laikmeną.

2. Medžiagos fonoskopinei ekspertizei rengimas

Garsą įrašanti (savaime suprantama ir garsą atkurianti) aparatūra turi labai didelę įtaką fonoskopiniu ekspertizių atlikimui bei išvadų kategoriškumui. Jei nusikaltimai bus fiksuojami žemos kokybės apa­ratūra arba ji naudojama neprofesionaliai, tai garsas ir vaizdas tiesiog neįsirašys, tada net ir labai aukštos klasės profesionalia aparatūra garso ir vaizdo įrašo vis tiek nepavyks atkurti.
 
Garsą skleidžia bet kuris virpantis ore ir virpinantis orą daiktas, jei jo virpesių dažnumas - nuo 16 iki 16000 Hz (hercas - vienas virpesys per sekunde). Retesnių (infragarso) ir aukštesniu (ultragarso) virpesiu žmogus negirdi. Nuo virpančio kūno apie 340 m/s greičiu sklinda oro sutankėjimai ir praretėjimai, vadinami garso bangomis. Pasiekusios žmogaus ausį, jos sukelia garso pojūtį. Kalba yra sudaryta iš garsų, kurie atsiranda tarpusavyje veikiant žadinimo šaltiniui ir kalbos padar­gams. Nuo balso stygų virpesio priklauso kalbos intonacija. Balso stygų virpesio dažnis vadinamas pagrindiniu tonu ir yra 100-500 Hz ri­bose. Žmogaus generuojamų garsų spektras yra 50-10000 Hz ribose su 6 decibalų (dB) nuolydžiu į oktavą aukštų dažnių kryptimi. Jei vokalizuotų garsų energija sukoncentruota žemų dažnių srityje 100 -1500 Hz, tai sprogstamų ir dusliųjų garsų 1000-8000 Hz srityje (žemų dažniu sritimi šiuo atveju laikoma dažnių sritis iki 1500 Hz, o aukštų dažniu -virš 1500 Hz). Dinaminis diapazonas (stipriausio garso energijos ir silpniausio garso energijos santykis) siekia 50-90 dB. Taip pat reikia pastebėti, kad aplinkos garsai (ne žmonių balsai) gali būti 16-20000 Hz diapazone ir turėti net 120-140 dB dinaminį diapazoną.

Mikrofono pagalba garso bangos paverčiamos elektriniais garso signalais, kurie gali būti užfiksuojami magneti­nėje juostoje arba verčiami skaitmeniniais signalais ir fiksuojami įvairiose laikmenose. Skaitmeninis garso įrašų darymas yra pagrįstas J.Naikvisto  ir I.Kotelnikovo teoriniais darbais.  Remiantis šia teorija, bet koks signalas (nebūtinai garso) gali būti paverčiamas skaitmeniniu ir po to atgal vienareikšmiškai atstatomas, jei jo diskretizacijos dažnis dvigubai didesnis už šio signalo dažnių juostą.  Tuomet jei balso dažnių juosta - 5000Hz, tai minimalus diskretizacijos dažnis -10000Hz. Kitaip tariant, kas 0,1ms matuojam signalo amplitudę ir paverčiame ją 0 ir 1 seka. Nuo šios sekos ilgio priklauso signalo aproksimacijos tikslumas. Šiuo metu telefoniniam kanalui, kur signalo dažnis siekia 3,4kHz, naudojamas 8 kHz diskretizacijos dažnio ir 16 bitų amplitudės  reikšmės kodavimui, tokiu būdu turime 128KB/s informacijos srautą. Prieš perduodant arba rašant į atminties įrenginį skaitmeninis signalas, panaudojus tam tikrus metodus, gali būti suspaudžiamas, o tada atstatant jį į nepertraukiamą signalą arba bangą gali atsirasti papildomų iškraipymų.

Atsižvelgiant į įrašomo signalo charakteristikas ir gautų įrašų paskirtį, garso įrašymo aparatūrai keliami tam tikri reikalavimai, kad būtų užtikrinta reikiama garso įrašų kokybė. Čia reikia pastebėti, kad sėkmingas fonoskopinės ekspertizės atlikimas priklauso ne tik nuo garso įrašo kokybės, bet ir nuo tinkamo tiriamosios medžiagos įforminimo. 
 
2.1.
Operatyvinių garso įrašų darymo reikalavimai

1. Garso įrašus darantys asmenys turi gerai išmanyti garso įrašu darymo pagrindus bei garso įrašymo - atkūrimo aparatūrą.   
2.
Darant operatyvinius garso įrašus, būtina vengti triukšmingos aplinkos (pvz., radijo aparato, mobilaus telefono, ventiliatoriaus ir t.t.). Jei garso įrašas atliekamas triukšmingoje aplinkoje, labai pravartu būtų panaudoti garso įrašymo įrenginį, leidžiantį prijungti du mikrofonus, kuriuos tinkamai išdėsčius,  galima būtų tikėtis gerų rezultatų, išvalant gautą įrašą nuo triukšmo.
3.
Jei garso įrašymo priemonė turi VOR (balsu valdomas įrašymas) režimą, jį būtina išjungti.
4.
Nemanipuliuoti įrašo darymo metu įrašančios aparatūros valdymo jungikliais ir klavišais, pvz.: stabdyti ir vėl paleisti magneto­foną (diktofoną). Taip elgiantis gaunamas neištisinis įrašas. Jei taip at­sitinka, apie tai būtina parašyti pridedamame protokole.
5.
Įrašams  naudoti naujas,  atitinkančias  standartus magnetines juosteles (pvz., analoginės garso kasetės turi atitikti IEC 94-7 stan­dartą, skaitmeninės garso kasetės - IEC 1119, o vaizdo kasetės - IEC 767) arba prieš tai su stacionariu ištrynimo magnetu išmagnetintas kasetes ir juostas.
6.
Skaitmeniniam kalbos įrašymui naudoti nemažiau kaip 8kHz diskretizacijos dažnį  ir 16 bitų atskaitai.Pageidautina WINDOWS  PCM  garso įrašymo formatas.
7.
Leistini signalo kompresijos algoritmai MP3 arba MPEG1, Layer3, 8bit μ-Law (A-Law).
8.
Baigus   įrašą,   ant   laikmenos  įpakavimo   būtina nenusiplaunančiu rašalu pažymėti arba išgraviruoti registracinį numerį.
9.
Tuo atveju, kai neįmanoma ekspertizei pateikti garso įrašo originalioje laikmenoje, būtina padaryti kopiją į vienkartinio įrašymo kompaktinį diską (nukopijuoti garsinius failus originaliam bei Wav  formatuose).
10. Surašyti atitinkamą protokolą, kuriame pateikiami šie duomenys:
10.1.
Apibūdinimą aparatūra, su kuria darytas įrašas (jos tipas, rašymo greitis, koks buvo naudotas maitinimas: tinklas ar baterijos , koks įrašymo režimas buvo pasirinktas ir t.t.).  
10.2.
Pareigūno, atlikusio garso įrašą, vardas ir pavardė.
10.3.
Data ir tikslus įrašo darymo laikas.
10.4.
Įrašo trukmė (sekundžių tikslumu). Jei garso įrašas skaitmeninis, nurodomas failo ilgis baitais,kas jį ir su kokiomis priemonėmis sukūrė.   
10.5.
Laikmenos registracinis numeris ir kur joje konkrečiai yra garso įrašas (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas"). 
10.6.
Garso įrašo turinys (stenograma).
10.7.
Trumpai apibūdinamos garso įrašo darymo aplinkybės.
10.8.
Jei įrašas buvo stabdomas dėl techninių arba kitų priežasčių, būtina nurodyti, kiek buvo stabdymų ir kurioje vietoje (pagal laiką arba nurodant paskutinę pokalbio fraze prieš sustabdant).
10.9.
Jei pateikiama kopija, apie ją turi būti pateikti visi punktuose 10.1-10.5. nurodyti duomenys.
10.10.
Laikmenos (kasetės, mikrokasetės, vaizdo kasetės, mini diskai kompaktiniai diskai ir t.t.) su garso įrašais turi būti tinkamai įpakuojamos, saugomos nuo mechaninio ir šilumos poveikio, stiprių magnetinių laukų, dulkių ir drėgmės.
10.11.
Pateikiamos ekspertizei aparatūros negalima techniškai regu­liuoti, remontuoti ar perdaryti. Jeigu tai padaryta, būtina informuoti ekspertą.

2.2. Lyginamųjų garso įrašų darymo reikalavimai

Pateikiant fonoskopinei ekspertizei asmens identifikavimo pagal balsą klausimus, būtina parengti asmens balso ir sakytinės kalbos lygi­namuosius pavyzdžius. Balso ir sakytinės kalbos lyginamieji pavyzdžiai yra trijų rūšių: laisvieji, sąlygiškai laisvieji (tarpiniai) ir eksperimentiniai.
Laisvieji balso ir sakytinės kalbos pavyzdžiai yra asmens kalbos įrašai, padaryti iki tiriamojo įrašo ir nesusiję su tiriamojo įvykio aplinkybėmis.
Sąlygiškai laisvieji (tarpiniai) pavyzdžiai - tai asmens balso ir sakytinės kalbos įrašai, padaryti po tiriamo įvykio, tačiau ne specialiai ekspertizei (pvz., per apklausa daromas parodymų garso ar vaizdo įrašas).
Eksperimentiniai balso ir sakytinės kalbos pavyzdžiai yra fonogra­mos, tardytojo padarytos specialiai ekspertiniam tyrimui.
Lyginamųjų garso įrašų darymo reikalavimai yra tokie:
1.
Naudoti aukštos kokybės profesionalius garso įrašymo prie­taisus, pageidautina su išoriniais mikrofonais.
2.
Garsą įrašančių įrenginių maitinimui, esant galimybei, naudoti elektros tinklo įtampą.
3.
Įrašant su kasetiniais magnetofonais (diktofonais), naudoti tik standartinį 4,76 cm/s greitį. Išimtiniu atveju įrašant su mikrokasetiniais diktofonais, naudoti ne mažesni kaip 2,4 cm/s greitį.
4.
Prieš pradedant lyginamosios medžiagos įrašą, padaryti ban­domąjį įrašą ir jį patikrinti.
5.
Įrašymo lygio automatinį režimą naudoti tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės techniniam personalui nuolat būti prie magnetofono. Įrašymo lygį visada nustatinėti ir derinti rankiniu būdu, atsižvelgiant į kontrolinių prietaisu parodymus.
6.
Įrašams naudoti tik  naujas, atitinkančias standartus arba prieš tai su stacionariu ištrynimo magnetu išmagnetintas kasetes ir juostas.
7.
Prieš kiekvieną svarbų įrašą kasetinio arba juostinio magneto­fono galvutę nuvalyti su vatos gniužulėliu, suvilgytu spiritu (ar ode­kolonu).
8. Lyginamosios   medžiagos   įrašą   daryti neaidžioje  patalpoje,   kurioje negirdimi pašaliniai garsai. Girdimą pašalini triukšmą reikia pasi­stengti kiek įmanoma sumažinti (uždaryti langus, išjungti dienos švie­sos lempas, išjungti mobilųjį telefoną, nespausdinti su rašomąja mašinėle ir t.t.)
9. Kalbantysis turėtu sėdėti 30 - 50 cm atstumu nuo mikrofono ir kalbėti normalaus stiprumo balsu. Sekti, kad mikrofonas įrašo metu nebūtų judinamas ir  nebūtų pašalinių garsų (popieriaus šlamėjimo, barbenimo pirštais ir t.t.)
10.
Lyginamoji medžiaga turi būti sudaryta iš dviejų dalių:
10.1.
Mažiausiai 5 minutės laisvos kalbos bet kokia tema, kuria kalbantysis spontaniškai ir mielai šneka (pvz. asmens biografija, pomėgiai, kelionės ir t.t.). Nebūtinai tai turi būti monologas, galima su asmeniu tiesiog pasikalbėti bet kokia tema.
10.2.
Perskaityti tris kartus l priede pateikta standartinį tekstą.
11.
Jei tiriamajame įraše įtariamasis kalba ne lietuviškai (pvz., ru­siškai),  būtina, kad jis šia kalba ką nors papasakotų (pvz., savo bio­grafiją) arba paskaitytu bet kokį tekstą.
12.
Jei tiriamoji medžiaga (operatyviniai įrašai) įrašyta per telefoną (naudojant mobilųjį telefoną), tai pageidautina papildomi lyginamieji įrašai per telefono liniją (naudojant mobilųjį telefoną:
12.1.
Įrašyti trumpą 3-5 minučių laisva pokalbį su įtariamuoju as­meniu.
12.2.
Perskaityti per telefoną 10.2 punkte nurodytą   standartinį tekstą (l priedas).
13.
Jei tiriamasis garso įrašas yra trumpas (tai yra sudarytas iš mažiau kaip 10 žodžių),tuomet reikia kad tokio įrašo tekstas būtų pakartotas arba perskaitytas kelis kartus,minimum penkis.
14.
Jei įrašinėjant asmuo, kurio balso įrašas daromas, bando keisti balsą, apie tai būtina nurodyti atitinkamuose ekspertams siunčiamuose dokumentuose.
15.
Surašomas lyginamųjų garso įrašų paėmimo protokolas.
   

2.3. Siunčiamos fonoskopinei ekspertizei medžiagos (garso ir vaizdo įrašų) įforminimas Skiriama fonoskopinė ekspertizė įforminama pagal Ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų reikalavimus. Garso ir vaizdo įrašai (kasetės, juostelės ar kitos laikmenos) į centrą turi būti pristatomi tiesiogiai.Asmuo, rengiantis medžiagą fonoskopinei ekspertizei turi išklausyti tiriamąjį ir lyginamąjį įrašus ir patikrinti, ar pateikti įrašai atitinka prie jų nurodomus duomenis. Kokius duomenis turi pateikti operatyviniai darbuotojai, nurodyta 2.1 skyriaus 10 punk­te.
Išklausius įrašus, siunčiamame ekspertizei nutarime (nutartyje) būtina:
1.
Trumpai aprašyti įvykį, kurio metu buvo daromas garso įrašas.
2.
Suformuluoti klausimus ekspertui, vadovaujantis šiuose meto­diniuose nurodymuose pateiktais klausimų pavyzdžiais. Jei kyla ne­aiškumų formuluojant klausimus, būtina skambinti į Lietuvos teismo ekspertizės centro Fonoskopiniu ekspertizių skyrių.
3.
Tiksliai nurodyti laikmenos, kurioje yra tiriamieji ir lyginamieji garso įrašai tipą ir  numerį.
4.
Nurodyti, kur pateiktoje laikmenoje yra tiriamasis (tiriamieji) ir lyginamasis garso įrašai (pvz.: audiokasetės A-pusės pradžioje, mikrokasetės B-pusės viduryje; arba CD diske faile „failo pavadinimas", arba CD diske aplanke „aplanko pavadinimas", faile „failo pavadinimas").
5.
Tiksliai nurodyti, kokiais žodžiais prasideda ir baigiasi kiekvienas tiriama­sis garso įrašas. Taip pat, esant galimybei, nurodyti įrašo trukmę.
6.
Pateikti tiriamųjų garso įrašų darymo protokolus, kuriuose yra visi šių metodinių 2 skyriaus 10 punkte nurodyti duomenys, bei šių garso įrašų stenogramas.
7.
Protokolus apie garso įrašų lyginamajam tyrimui paėmimą.
8.
Jei garso ar vaizdo įrašai yra gauti iš piliečių, kurie šiuos įrašus padarė savo iniciatyva, tai juos būtina aprašyti, atsižvelgiant į operaty­viniams įrašams keliamus reikalavimus (2 skyriaus 10 punktas).

l priedas

Tekstas, skaitomas darant lyginamąjį įrašą

Vienas šeimininkas turėjo seną arklį. Sunku jam pasidarė arklą traukti, ėmė jis ilsti. Pasigailėjo šeimininkas arklio, pakaustė jį plieno pasagom ir paleido į pievą atsiganyti.
Ganosi arklys vieną savaitę, ganosi kitą, atkuto, net spardytis ėmė. Atsibastė kartą į tą pievą liūtas. Pamatė jis arklį, nustebo: koks čia žvėris?
- Kas tu toks? - klausia.
- Arklys. O tu?
- Aš liūtas. Visų žvėrių karalius. Aš tave suėsiu.
- Norint mane suėsti, - sako arklys, - reikia būti stipriam. Tvojo liūtas sau uodega per šonus, užriaumojo:
- Aš stipriausias iš visų žvėrių.
- Cha, cha, cha - nusijuokė arklys. - Dar pažiūrėsim, katras iš mudviejų stipresnis. Imkim ir išmėginkim jėgas.
- O kaip mėginsim?- klausia liūtas.
- Aure, matai didžiulį akmenį?
- Matau, - sako liūtas.
- Tai va, katras suduosim per tą akmenį taip, kad ugnis pažirs, tas ir stipresnis būsim.
- Gerai, - sako liūtas.
Nuėjo jis prie akmens, ir ėmė tvoti letenomis. Daužė, daužė, tik nagus atsilaupė, o ugnies taip ir neišskėlė.
- Che, che, che, - juokiasi iš jo arklys. - Na ir silpnas tu, brolau. O dar karalium dediesi. Štai žiūrėk, kaip aš trenksiu.
Priėjo senas arklys prie akmens, atsistojo į jį užpakaliu, nusišiepė ir spyrė pasaga į akmenį. Ir pažiro kibirkštys iš akmens...
- Tai bent, - pagalvojo liūtas. - Su tokiu žvėrim menki juokai.
Ir nieko nesakęs, nubėgo į mišką. Ten jis sutiko vilką.
- Laba diena, jūsų karališkoji malonybe, - nusilenkė vilkas. - Kur teikėtės eiti? Ką girdėjote, ką matėte?
- Buvau aš pievoj žaliojoj, - atsakė liūtas. - Mačiau ten žvėrį stip­riausią.
- Kokį?- klausia vilkas.
- Arklį.
- Hm, - sako vilkas. - Aš tokių žvėrių ne tik mačiau, bet ir nemaža suėdžiau.
- Ką tu prasimanai, - užpyko liūtas. - Negali būti.
- Tai eime, jūsų malonybe, pamatysit, kaip aš jį sudorosiu.
Nuėjo liūtas su vilku į pievą.
-Na, kurgi tas arklys?- klausia vilkas liūtą.
-Antai, ten, už krūmų, vaikšto.
-Nematau,- sako vilkas.
Paėmė liūtas vilką už menčių ir iškėlė aukštyn.
-Dabar matai?
Tyli vilkas, tartum vandens prisisrėbęs.
Pažiūrėjo į jį liūtas, o tas nė nealsuoja: užspaudė jį žvėrių karalius savo letenom.
Pastatė liūtas vilką ant žemės ir sako;
-Na, matai: tu tik žvilgtelėjai į jį ir jau nugeibai. O dar giriesi. Kas gi būtų, jei arti prie šio žvėries būtume priėję. Būtų suėdęs jis ir mane ir tave...
Taip liūtas arklio įsibaugino, kad kuo toliausiai išsidangino.
Nuo to laiko ir nebėra liūtų mūsų krašte.
 
2 priedas

Pagrindiniai fonoskopinių ekspertizių terminai ir apibrėžimai

Fonoskopinės ekspertizės LTEI pradėtos daryti 1991 metais. Poreikis atlikti šias ekspertizes ypatingai išaugo priėmus BPK papildymus dėl techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus bei telefonų klausimą. Tokiu būdu atsirado teisinis pagrindas taikyti šios srities specialias mokslo ir technikos žinias tiriant sunkius nusikaltimus, o garso ir vaizdo įrašai įgavo įrodymų reikšmę.
1972 m. Lenkijoje pirmą kartą, apibrėžti kriminalistiniam garso įrašų tyrimui, buvo pavartotas terminas fonoskopija [gr. - garsas, balsas, triukšmas +  - žiūrėti].Fonoskopija  yra gana nauja kriminalistinės ekspertizės rūšis ne tik Lietuvoje bet ir Europoje. Todėl dar nėra nusistovėjusio šios ekspertizės pavadinimo, įvairiose šalyse ji vadinama skirtingai, pvz. JAV vartojamas terminas FORENSIC (kriminalistinis) AUDIO, Vokietijoje - FORENSIC (kriminalistinis) FONETIC.1997 metais Šveicarijoje vykusiame fonoskopijos specialistų susirinkime buvo priimtas terminas - FORENSIC SPEECH and AUDIO ANALYSIS - KRIMINALISTINIS BALSO IR GARSO SIGNALŲ BEI JŲ ĮRAŠYMO PRIEMONIŲ TYRIMAS.
Fonoskopinės ekspertizės remiasi skirtingų mokslo sričių žiniomis: akustikos, kalbotyros, skaitmeninio signalų apdorojimo teorijos ir kompiuterijos, elektronikos, garso technikos ir t.t. Todėl sudaryti labai išsamaus terminų žodyno neįmanoma ir netikslinga, kadangi dauguma terminų yra paaiškinti jau minėtų mokslo sričių žinynuose. Mūsų Fonoskopijos terminų žodyne apibrėžiami tie terminai, kurie naudojami, nepateikiant atskiro paaiškinimo, fonoskopinės ekspertizės aktuose. Šie terminai aiškinami siauresne, t.y. susijusia su fonoskopiniais tyrimais, prasme. Fonoskopinių terminų žodyne pateikti taip pat trumpi įrenginių, informacijos laikmenų, naudojamų garso įrašų įrašymui ir atkūrimui, aprašymai.

1. Fonoskopinių ekspertizių terminai ir jų apibrėžimai

A

Akcentas - tarties klaidos, tarimo ypatumai, būdingi kalbančiam ne gimtąja kalba.
Akustika - fizikos šaka, tirianti elastinius svyravimus ir bangas -akustines bangas, jų generavimo ypatybes, sklidimą aplinkoje bei sąveiką su įvairiomis medžiagomis. Fiziologinė akustika tiria žmonių ir gyvūnų garso sukėlimo, kalbos perdavimo ir klausos organus.
Akustiniai - fonetiniai balso požymiai - kalbos padargų sukeltus akustinius virpesius apibūdinantys požymiai: pagrindinis tonas, maksimali harmonika, tembras, balso skaidrumas, formantės. Šie požymiai atspindi žmogaus akustines kalbos trakto savybes ir garsų tarimo įpročius (artikuliaciją), todėl sudaro asmenį identifikuojančių požymių visumą.
Akustinis tyrimas - tai instrumentinis akustinių - fonetinių balso požymių tyrimas. Šio tyrimo metu, atliekant įvairias trans-formacijas, iš garso įraše užfiksuoto kalbos signalo gaunami parametrai, atitinkantys akustinius - fonetinius balso požymius. Akustinis tyrimas susideda iš pagrindinio tono parametrų ir kalbos traktą apibūdinančių formantinių parametrų įvertinimo.
Akustinė sistema - tai plačiajuostė garso atkūrimo sistema, vidutinio ir didelio galingumo (10-100W), turinti nemažiau kaip du garsiakalbius aukštų ir žemų dažnių perdavimui. Garsiakalbiai montuojami į garso kolonėlę, kurios gabaritai ir konstrukcija turi didelę įtaką formuojamam garso laukui.
Amplitudinė dažninė charakteristika (ACH) - tai įrenginio išėjimo signalo amplitudės priklausomybė nuo signalo dažnio. Kuo ji artimesnė tiesei, tuo mažesni įrenginio dažniniai iškraipymai.
Analoginis signalas - tai tolydinėmis funkcijomis aprašomas signalas, kuris yra analogiškas garso ar vaizdo signalui.
Artikuliacija - kalbos padargų padėtis ir judesiai tariant kalbos garsus. Ryšių technikoje perdavimo įrenginių akustinės kokybės matas - gerai priimtų kalbos elementų procentinis santykis su visais perduotais.
Audityvinė analizė - tai garsų, užfiksuotų garso įraše, analizė, besiremianti žmogaus klausa. Audityvinės  analizės objektyvumą apsprendžia psichoakustikos dėsniai. Ši analizė yra pirmas fonoskopinės ekspertizės etapas ir atliekama sprendžiant visus jos klausimus. 

B
 
Balsas - balso stygų ir kitų kalbos padargų išduodamas garsas. Pagrindiniai kalbos padargai: gomurys, liežuvis (jo priešakinė, vidurinė, užpakalinė dalys), dantys, lūpos, nosies ertmė.  Jie nulemia fonetines garsų ypatybes. Žadinimo šaltiniai yra įvairūs, pvz.: skardieji priebalsiai susidaro virpant balso stygoms, duslieji pučiamieji - balso stygų susiaurėjimo vietoje, kylant turbulenciniam triukšmui, skardieji pučiamieji - veikiant abiem šaltiniams, sprogstamiesiems priebalsiams susidaryti svarbus akustinio srauto šuolis, įvykstantis, kai padidėja slėgis.
Balsu valdomas įrašymas (BVĮ) - tai sistema, kuri, priklausomai nuo garsinio signalo lygio, valdo (sustabdo arba įjungia) įrašymo režimą. (Angliškai -VOR "Voice Operated Recording" - balsu valdomas įrašymas arba VAS "Voice Activated System" - balsu aktyvuojama sistema). Jeigu garso įrašo įrašymo metu garsinio signalo lygis pasidaro mažesnis už nustatytą lygį (BVĮ sistemos jautrumas) ir pasilieka tokiame lygyje tam tikra laiko tarpą, tai BVĮ sistema sustabdo įrašymą, pvz. kasetiniuose magnetofonuose yra sustabdomas magnetinės juostelės traukimas, bet įrašymo režimas lieka įjungtas. Kai garsinio signalo lygis pasidaro didesnis už nustatytą lygį, tai BVĮ sistema atnaujina garso įrašymą, pvz.: kasetiniuose magnetofonuose vėl paleidžia magnetinės juostelės traukimą. Pagrinde ši sistema yra naudojama portatyviniuose garso įrašymo magnetofonuose (diktofonai). BVĮ sistemos pagrindinė paskirtis yra laisvos vietos garso įrašo laikmenoje (garso kasetė, mini diskas ir pan.) taupymas. Tačiau BVĮ sistema turi ir trūkumų. Darant garso įrašą su kasetiniu magnetofonu ir naudojant BVĮ sistemą, dėl magnetinės juostelė traukimo mechanizmo inertiškumo (turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol magnetinė juostelė pasieks po sustabdymo reikalingą greitį) yra iškraipyti ir dalinai neįrašomi pirmi po įrašymo atsinaujinimo garsai, pvz. įrašant pokalbį, yra iškraipyti pasakytų žodžių pirmi skiemenys. Be to, toks garso įrašas automatiškai tampa neištisiniu.



Dažnis - periodiškai kintančio dydžio ar proceso tų pačių parametrų reikšmės pasikartojimų skaičius per laiko vienetą. Žymimas f,n. Dažnis yra atvirkščiai proporcingas periodui f=1/T, čia T- periodinio dydžio pilno kitimo ciklo trukmė. Dažnio matavimo SI vienetas - hercas (Hz).
Kampinis dažnis  (w) - virpesių skaičius per 2p laiko vienetų, jo SI matavimo vienetas - radianas per sekundę (rad/s).
Dažniniai iškraipymai - iškraipymai, atsiranda išėjimo signale dėl perdavimo kanalo nevienodo įėjimo signalo spektrinių dedamųjų stiprinimo. Dar vadinami tiesiniais iškraipymais.
Decibelas (dB) - tai matavimo vienetas, kuris atitinka dviejų vienavardžių fizikinių dydžių (energijos ar jėgos) santykio 10 ar 20 dešimtainių logaritmų: 1dB= , jei energija ; 1dB= , jei energija ;
Akustikoje vartojamas garsumui palyginti su girdimumo slenksčiu 2*10 Pa, kurio lygis 0dB.
Dialektas - tai bendrinės kalbos teritorinė atšaka. Teritorijos atžvilgiu kalba susiskaldo į tarmes, arba dialektus. Kalbai būdingi ir kiti, ne teritorijos, sąlygoti dialektai: socialiniai, profesiniai, slengas ir t.t.
Dinaminis diapazonas - tai viena svarbiausių garso perdavimo aparatūros charakteristikų. Dinaminis diapazonas yra lygus skirtumui tarp minimalaus ir maksimalaus perduodamo signalo lygio, išreiškiamas dB. Dinaminį diapazoną iš vienos pusės apsprendžia aparatūrinių ir laikmenos triukšmų lygis, iš kitos - netiesiniai iškraipymai, kurie, viršijus tam tikrą įėjimo signalo lygį, stipriai išauga.
Dispersija - tai skaitinė charakteristika D, apibūdinanti tam tikro x dydžio išsibarstymą jo vidurkio atžvilgiu. Dydis  - vidutinis kvadratinis nuokrypis.

F

Fonas - tai garsinė aplinka, kuri užfiksuojama darant garso įrašus. Fonas dažniausiai suprantamas kaip aplinkos (neaparatūrinis) triukšmas, kuris turi įtakos garso įraše užfiksuotai kalbai. Radiotechnikoje fonas suprantamas kaip elektros maitinimo tinklo dažnio ir jo kartotinių harmonikų sukeltas triukšmas.
Fonema - kalbos garsinės sistemos vienetas, neskaidomas į mažesnius elementus ir skiriantis tos kalbos žodžius ar morfemas. Fonema gali turėti kelias skirtingas garsines išraiškas, kurios neskiria žodžių ar morfemų ir vadinamos jos variantais. Įvairiose fonetinėse pozicijose esančios fonemos variantai, priklausantys nuo fonetinės pozicijos, vadinami tos fonemos poziciniais variantais arba alofonais. Fonemos variantai priklausantys nuo kalbėtojo tarties vadinami fakultatyviniais.
Fonemų skaičius kalbose nevienodas. Lietuvių kalboje skiriama 12 balsinių,  ir 45 priebalsinės.   Nepaisant, kad skirtingos kalbos turi skirtingas fonemų sistemas, yra priimtas vieningas tarptautinės fonetinės transkripcijos alfabetas.
Fonograma (garso įrašas) - visa garsinė informacija, užfiksuota laikmenoje.
Fonologija - struktūrinis lingvistinis garsų tyrimo aspektas.
Formantė - tai dažnių sritis kalbos signalo spektre turinti didžiausią energiją. Šiuos spektro maksimumus apsprendžia kalbos trakto rezonansinės savybės. Formantiniai dažniai arba tiesiog formantės žymimos pradedant žemiausiu rezonansiniu dažniu F1, F2 ir t.t. Priklausomai nuo tariamo garso ir tiriamos dažnių juostos galima stebėti 3-5 formantes.

G


Garsas - energijos srautas, sukeliantis mechaninius aplinkos virpesius, kuris žmogui, jo klausos dėka, suteikia garso pojūtį. Virpesių, kuriuos suvokiame kaip garsą, dažnis yra 16-16000 Hz. Kalbotyroje garsas - fonetinis raiškos elementas, sudarantis pagrindą kalbai, turintis tik formą, bet neturintis reikšmės.
Garso įrašas - tai fonograma arba jos dalis, kurioje užfiksuota garsinė informacija vienkartinio garso įrašymo metu. Garso įrašas apibrėžiamas subjektyviai, nurodant jo pradžią ir pabaigą pirmais ir paskutiniais žodžiais ar frazėmis, kurie užfiksuoti tame garso įraše.
Garso stiprumas - tai subjektyvus apibūdinimas efekto, kurį sukelia garso bangų energija įtakodama žmogaus klausos organus. Kiekybiškai garso stiprumas išreiškiamas santykiniais vienetais, dažniausiai decibelais.
Žmogus gali suvokti tik tokius garsus, kurių intensyvumas (energija) yra didesnis už girdos slenkstį, tačiau ne galingesnis už skausmo ribą. Standartinė girdos riba yra 1kHz virpesys, kurio energija - . Skausmo riba - toks 1 k Hz virpesys, kurio energija 120dB didesnė už girdos slenkstį. Girdos slenkstis priklauso nuo dažnio, todėl ir garso stiprumas skirtingiems dažniams skiriasi.

H

Harmoniniai virpesiai - fizikinių dydžių periodiški kitimai laiko atžvilgiu pagal sinuso ar kosinuso dėsnį.
Harmonika - tai  periodinė funkcija, kuri išreiškia harmoninius virpesius. Sudėtingas virpesys gali būti išskaidytas į harmoninius virpesius - harmonikas, kurių dažniai yra pagrindinio virpesio dažnio w kartotiniai. Harmonika, kurios dažnis sutampa su w, vadinama pirmąja (pagrindine) harmonika, harmonika, kurios dažnis 2w,- antrąja harmonika,  3w - trečiąja harmonika ir t.t.
Histograma - vienas iš būdų atvaizduoti statistikinį matuojamo dydžio pasiskirstymą. Kiekvienas histogramos stulpelis atitinka matuojamo dydžio pasikartojimo dažnį tam tikrame intervale. Dažniausiai matuojamo dydžio kitimo ribos dalijamos į lygius intervalus. Kuo matuojamo dydžio pasikartojimo dažnis tame intervale didesnis, tuo jį atitinkančio stulpelio aukštis didesnis.

I

Intonacija - visuma tarpusavyje susijusių kalbos komponentų: melodikos, balso tono kitimo, intensyvumo, kalbos tempo ir tembro. Intonacija kartu su kirčiu sudaro prozodinę kalbos sistemą.
Įrašymo kanalas - tai garso signalo perdavimo ir įrašymo įrenginių visuma, skirta garso signalui perduoti nuo garso šaltinio ir užfiksuoti tam tikrame informacijos nešiklyje. Paprasčiausią įrašymo kanalą sudaro mikrofonas ir garsą įrašantis įrenginys.
Iškraipymai (garso signalų) - apibūdinami skirtumu tarp originalaus garso ir garso, kuris atkuriamas garso technika. Garso signalų iškraipymai daro didelę įtaką užfiksuotų balsų akustiniams parametrams ir kalbos suprantamumui.
Pagrindinės garso signalų iškraipymo rūšys yra  dažniniai ir netiesiniai iškraipymai.

K

Kirtis (priegaidės) - skiemens išryškinimas, pabrė-žimas žodyje vadinamas žodžio kirčiu. Priegaidė tam tikros dalies išryškinimas skiemenyje, ji parodo, kurioje ilgojo skiemens vietoje yra akcentinė viršūnė. Dėsningai kintanti skiemens gaida arba tono aukštumo moduliacija, intonacija: tvirtapradė (krintančioji) priegaidė ir tvirtagalė (kylančioji) priegaidė.
Kompaktinis diskas - tai laikmena, skirta  skaitmeninio signalo įrašymui. Informacija kompaktiniame diske įrašoma dviejų disko darbinio paviršiaus būsenų: segmentas, pilnai atspindintis šviesą, ir paviršiaus įdubimas, išsklaidantis  šviesą (pitas) - kombinacijų seka, kuri ant disko paviršiaus sudaro spiralės formos takelį. Nuskaitymui naudojamas lazerio spindulys, kuris per permatomą apsauginį sluoksnį fokusuojamas į takelį. Jei lazerio spindulio fokusavimo taške nėra pito, tai spindulys beveik pilnai atsispindi nuo disko paviršiaus, jei spindulys pataiko į pitą, tai jis išsisklaido ir neatsispindi. Tokiu būdu moduliuotas atspindėtas spinduliavimas registruojamas fotoelementu ir gaunamas elektrinis impulsinis signalas, atitinkantis kompaktiniame diske įrašytą informaciją.
Kompaktiniai diskai gali būti: vienkartiniai (CD), vienkartinio įrašymo (CD-R) ir daugkartinio įrašymo kompaktiniai diskai (CD-RW).
Kontekstas - tai turintis prasmę garso įrašo teksto fragmentas, pagal kurį nustatomas nežinomas (negirdimas) žodis arba sakinys.
Kopija - fonogramos (videogramos)  gaunamos ištisai perrašant vieną arba kelis kartus signalus iš originalaus įrašo magnetinio nešiklio į naują. Jei daroma analoginio garso įrašo analoginė kopija, tai neišvengiamai kaskart perrašant didėja aparatūriniai triukšmai, mažėja santykis signalas / triukšmas ypač aukštų dažnių srityje, o tuo pačiu blogėja garso įrašo kokybė.
Koreliacijos koeficientas - yra dviejų atsitiktinių dydžių kiekybinis tarpusavio ryšio įvertinimas. Koreliacijos koeficientas kinta -1 - +1. Jei dydžiai yra nepriklausomi, jų koreliacijos koeficientas lygus 0, jei šie dydžiai yra tiesiškai priklausomi, koreliacijos koeficiento modulis bus lygus 1.
Fonoskopinėje ekspertizėje koreliacijos koeficientas naudojamas balso parametrų, gautų iš lyginamų imčių, pasiskirstymų sutapimui nusakyti.

L

Lingvistinė analizė - kalbos analizė, apimanti visas kalbos struktūros pakopas: 1) fonologiją 2) morfologiją 3) leksikologiją, ir vertinanti kalbą bendrinės - norminės arba tarminės (dialektinės) vartosenos požiūriu.

M

Magnetinis garso (vaizdo) įrašymas - (vaizdo) signalų įrašymas į judančią laikmeną (magnetinę juostą, diską) įrašymo galvutės sukuriamu sutelktu magnetiniu lauku. Magnetiniai garso (vaizdo) įrašai gali būti tiek analoginiai, tiek skaitmeniniai.
Magnetofonas - tai įrenginys skirtas magnetiniam garso įrašymui ir atkūrimui. Magnetofonai pagal informacijos nešiklius skirstomi į juostinius, kasetinius ir mikro kasetinius. Juostiniuose magnetofonuose naudojama magnetinė juosta suvyniota į ritę, kasetiniuose - magnetinė juostelė patalpinta kasetėje, mikro kasetiniuose - juostelė patalpinta mikro kasetėje. Pagal garso įrašymo būdą gali būti analoginiai ir skaitmeniniai magnetofonai, pagal paskirtį - buitiniai ir profesionalūs.
Mikrofonas - elektroakustinis prietaisas skir-tas akustinės informacijos pavertimui elektromagnetiniais virpesiais arba signalais. Pagal veikimo principą mikrofonai  gali būti: angliniai, elektrodinaminiai, kondensatoriniai, elektretiniai ir elektromagnetiniai. Labiausiai paplitę kondensatoriniai, elektretiniai ir elektrodinaminiai mikrofonai.
Mini diskas (MD) - tai informacijos laikmena, skirta skaitmeninio signalo įrašymui, kuriame informacijos įrašymui ir atkūrimui naudojamas magneto - optinis efektas. Įrašymo metu lazerio spindulys įkaitina MD paviršius, o esanti kitoje diskelio pusėje magnetinė galvutė atitinkamai įrašinėjamam signalui pakeičia įkaitinto segmento magnetines, o tuo pačiu ir optines savybes.
Atkūrimo metu MD paviršius apšviečiamas mažesnio galingumo lazerio spinduliu, kuris atsispindėdamas nuo analizuojamo segmento, priklausomai nuo jo magnetinių savybių, pakeičia poliarizaciją. Tokiu būdu analizuojant atsispindėjusį spindulį nuskaitoma MD įrašyta informacija.
Monofoninis garso įrašas - tai toks garso įrašas, kai garso signalas fiksuojamas viename erdvės taške. Jame nėra informacijos apie garso šaltinių išsidėstymą erdvėje.
Montažas - tai dirbtinis informacijos parinkimas ir išdėstymas atitinkama tvarka garso įraše. Montažas atliekamas įvairiai manipuliuojant (sukeičiant vietomis, išmetant, įterpiant ir t.t.)  vieno ar kelių garso įrašų fragmentus.
Morfema - minimalus dvipusis kalbos vienetas, turintis ir raišką, ir turinį (žodžio šaknis, priesaga, galūnė).

N

Neištisinis garso įrašas - tai toks garso įrašas, kuriame tarp nurodytų pradžios ir pabaigos frazių yra užfiksuoti įrašymo režimo pertraukimo pėdsakai.
Netiesiniai iškraipymai - iškraipymai, kurie atkurtame signale gaunami tada, kai įrašymo kanalo perdavimo charakteristika yra netiesinė. Esant netiesiniams iškraipymams pasikeičia harmoninio signalo, atitinkančio grynąjį toną, forma: ji lieka periodinė, bet ne sinusinė, kitaip tariant pasikeičia  signalo dažninis spektras - šalia pagrindinės pirmosios harmonikos atsiranda visa eilė aukštesniųjų harmonikų. Gali atsirasti taip pat vadinamieji kombinuotieji tonai, kurių dažniai lygūs įėjimo signalo dažnų ir jų harmonikų skirtumui ar sumai. Netiesiniai iškraipymai savo ruožtu turi įtakos užfiksuotų balsų akustiniams parametrams ir kalbos suprantamumui.

O

Originalas - tai garso įrašas (fonograma, videograma), kuriame iš pirminio garso šaltinio užfiksuota informacija ir jos struktūra po įrašymo nebuvo keičiama. Originaliose fonogramose yra užfiksuota informacija ir apie garso (vaizdo) aparatūrą, su kuria buvo daromi originalūs įrašai.

P                                        

Pagrindinis tonas - tai balso stygų sukelti periodiniai oro virpesiai sužadinantys ryklės, burnos, kartais ir nosies ertmių rezonansą tariant balsius. Pagrindinio tono periodas arba dažnis apsprendžia asmens balso tipą (bosas, tenoras, baritonas ir t.t.) ir priklauso nuo balso stygų matmenų .
Pauzė - tai kalbos signalo nebuvimas akustiniame lygyje arba atitinkamai artikuliacijos nutrūkimas.
Perdavimo charakteristika - tai įrenginio (signalo perdavimo kanalo) išėjimo signalo amplitudės priklausomybė nuo įėjimo signalo amplitudės. Perdavimo charakteristikos netiesiškumas apsprendžia netiesinius signalo iškraipymus.
Pralaidumo juosta - dažnių juosta, kurioje įrenginio išėjimo ir įėjimo signalų amplitudžių santykis nemažesnis už tam tikrą dydį. Svarbiausi parametrai yra pralaidumo juostos plotis ir amplitudinės dažninės charakteristikos netolygumas joje, reiškiamas dB. Pralaidumo juostos plotis lygus aukščiausiojo ir žemiausiojo dažnių, atitinkančių >0.707 (1/ ) didžiausio virpesio amplitudės, skirtumui.
Telefoninio kanalo pralaidumo juosta paprastai būna 300 - 3400Hz, garso atkūrimo sistemų 30 - 16000 Hz.
Prozodija - fonologijos sritis, tirianti prozodinius elementus ir jų požymius (tarimo trukmė, pagrindinis tonas, tarimo stiprumas, intensyvumas).
Psichoakustika - mokslas, tiriantis žmogaus garso suvokimo dėsnius.

R

Rakordas - magnetinės juostelės tvirtinamasis galas.
Reverberacija - garso buvimas uždaroje patalpoje, nutilus garso šaltiniui. Reverberacija priklauso nuo patalpos dydžio ir formos, taip pat nuo atsispindėjusios garso bangos amplitudės. Reverberacija turi didelę įtaką kalbos signalų suprantamumui.

S

Sakytinė kalba - yra ne tik garsinė raiška, o specifiniu semiotiniu (ženklų) principu paremta ir struktūriškai organizuota žmonių bendravimo ir mąstymo priemonė. Sakytinė kalba sudaryta iš kalbos elementų: fonetinių, morfologinių ir sintaksinių vienetų, turinčių skirtingą reikšmę. Sakytinėje kalboje atsispindi fizinės, psichologinės, socialinės, dialektinės asmens savybės.
Santykis signalas / triukšmas - tai naudingo signalo ir triukšmo santykis, išreiškiamas dB.
Signalas - fonoskopijoje įprasta  vadinti garso amplitudės kitimą laike.
Signalograma - tai grafinis signalo pavaizdavimas, kai y ašyje vaizduojamas signalo amplitudės dydis, o x ašyje laikas.
Skaitmeninis garso įrašymas - tai toks garso signalo įrašas, kai analoginis garso signalas keitiklyje analogas - kodas transformuojamas ir įrašomas informacijos laikmenoje dvejetainiais  kodais. Tokį garso įrašą sudaro dviejų laikmenos darbinio paviršiaus būsenų, atitinkančių 0 ir 1, kombinacija.
Keitiklyje analogas - kodas signalas diskretizuojamas, kvantuojamas ir koduojamas.
Diskretizavimo metu tolydinis signalas pakeičiamas trumpų impulsų - atskaitymų seka, kurių amplitudės atitinka analoginio signalo amplitudę diskrečiais laiko momentais. Laiko intervalas tarp gretimų atskaitymų vadinamas diskretizavimo periodu , atvirkščias jam dydis - diskretizavimo dažnis . Kad iš diskretizuoto signalo būtų įmanoma be iškraipymų atkurti analoginį signalą, diskretizacijos dažnis turi būti mažiausiai 2 kartus didesnis už didžiausią perduodamo (įrašomo) signalo dažnį . Paprastai .
Kvantavimo metu visas galimų analoginio signalo verčių diapazonas, arba atskaitymų amplitudžių diapazonas, dalijamas į lygius intervalus - kvantavimo lygmenis. Jei atskaitymų amplitudė patenka į tam tikrą kvantavimo intervalą, tai keitiklyje yra generuojama griežtai apibrėžta  dvejetainio kodo kombinacija, atitinkanti tą kvantavimo lygmenį. Jei kvantavimo intervalas bus pakankamai didelis, tai atskaitymų, patenkančių į tą patį intervalą amplitudės gali gana stipriai skirtis tiek tarpusavyje, tiek ir nuo savojo kvantavimo lygmens. Kvantavimo lygmenų skaičius , kur n dvejetainio kodo ženklų , dvejetainių skilčių arba bitų skaičius. Tada keitiklio dinaminis diapazonas D=(1.8+6n)dB.
Skaitmeninis signalas - tai dvejetainių kodų, kurie atitinka periodiškai išmatuotas analoginio signalo momentines vertes, seka.
Sonograma - tai signalo momentinių spektrų seka, atvaizduota trimatėje erdvėje, kurią sudaro laikas, dažnis ir  intensyvumas.
Spektras - tai paprastų harmoninių virpesių, į kuriuos gali būti išskaidomas sudėtingos formos signalas, visuma. Dažniausiai naudojamas signalo išskaidymo į elementarius virpesius metodas yra Furjė transformacija.
Spektrograma - grafinis spektro atvaizdavimas dvimatėje erdvėje, kuria sudaro dažnis (dažniausiai x ašis) ir amplitudės dydis dB (y ašis).

T

Tembras - subjektyvus garso kokybės įvertinimas, apibūdinantis garso akustinę kokybę. Tembrą sąlygoje garsinio signalo spektro dedamųjų santykinis lygis bei jų tarpusavio santykis.
Trynimas - tai veiksmas, po kurio viso ar dalies laikmenoje užfiksuoto signalo neįmanoma atkurti.
Signalai iš magnetinių juostų ištrinami išmagnetinant juostelę tolygiai ir lėtai silpnėjančiu aukšto dažnio magnetiniu lauku, kurį sukuria trynimo galvutė. Visas juostos rulonas iš karto gali būti išmagnetinamas solenoido ar elektromagneto lauku.
Buitiniuose magnetofonuose atskiros garso įrašo trynimo funkcijos nėra. Juose, įjungus įrašymo režimą, prieš įrašymo galvutę esanti trynimo galvutė visada pirmiausia išmagnetina juostelę. Todėl garso signalai, užfiksuoti magnetinėse juostose, buitiniais magnetofonais gali būti ištrinami pakartotinai įjungus įrašymo režimą, nepaduodant garso signalo į įrašymo galvutę. Jei garso įrašymo įrenginys (dažniausiai diktofonas) turi įmontuotą mikrofoną, tai netyčia nuspaudus įrašymo režimo įjungimą įsirašo aplinkos, kurioje tuo metu yra įrenginys, garsai. Jei tiriamajame garso įraše randamas fragmentas, kuris prasideda įrašymo režimo įjungimo impulsais ir baigiasi įrašymo režimo išjungimo impulsais, tarp kurių užfiksuota informacija yra semantiškai nesusijusi su tiriamuoju garso įrašu, tai laikoma, kad šioje vietoje tiriamasis garso įrašas yra ištrintas. Toks trynimas nėra montažas.
Triukšmas (trukdžiai) - tai toks signalas, kuris yra neinformatyvus ir klausant fonogramą  trukdo suvokti naudingą signalą .

V

Variacijos koeficientas - tai tam tikro dydžio vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidurkio santykis, apibūdina to dydžio pasiskirstymą.
Videograma - vaizdo ir garsinė informacija, užfiksuota magnetiniame nešiklyje.
Vokalizuotas garsas - tai garsas, kuris susidaro dalyvaujant balso stygoms. Jie yra energetiškai stipriausi, jų energija koncentruota žemesnių dažnių srityje, todėl jie yra mažiausiai veikiami triukšmo ir perdavimo kanalo. Todėl, identifikuojant asmenį pagal garso įrašuose užfiksuotą jo balsą, pagrinde remiamasi parametrais, gaunamais iš vokalizuoto kalbos signalo.

 

 

 


                                                                                                                             
 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre