Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Eismo įvykių ekspertizė
 

Eismo įvykių ekspertizės (tyrimo) paskirtis ir uždaviniai

Eismo įvykių ekspertizė (tyrimas) atkuria eismo įvykio eigą, eismo įvykio aplinkybes įvykio vietoje, tiria eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, kurios turėjo įtakos eismo įvykiui įvykti; tiria nustatytus transporto priemonių techninius gedimus, jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį.
Eismo įvykių ekspertas tiria aplinkybes, apibūdinančias eismo įvykio mechanizmą arba jo elementus, siekiant nustatyti: 
a) transporto priemonių judėjimo greitį; 
b) transporto priemonių judėjimo kryptį įvairiais eismo įvykio eigos momentais; 
c) transporto priemonių padėtį viena kitos, ir kelio elementų atžvilgiu skirtingu eismo įvykio eigos momentu; 
d) transporto priemonių susidūrimo vietą ir užvažiavimo ant kliūčių vietą; 
tiria eismo įvykio dalyvių veiksmus, siekdamas nustatyti:
a) kaip vairuotojas turėjo elgtis saugaus eismo reikalavimų požiūriu konkrečiomis aplinkybėmis; 
b) ar nustatytomis aplinkybėmis vairuotojas turėjo techninę galimybę (galėjo) išvengti eismo įvykio; 
c) priežastinį (techniniu požiūriu) vairuotojo (eismo įvykio dalyvio) veiksmų (neveikimo), valdant transporto priemonę, dalyvaujant eisme ir eismo įvykio kilimo ryšį. 
Tiria transporto priemones ir jų agregatus, mazgus, detales, siekdamas nustatyti techninių gedimų atsiradimo laiką ir priežastį, nustatyto transporto priemonės techninio gedimo ir eismo įvykio kilimo priežastinį ryšį.

Medžiagos ekspertizei rengimas ir nutarties (užduoties) surašymas

Nutartyje (užduotyje) turi būti išdėstytos svarbios eismo įvykio aplinkybės, išskirti faktai, susiję su ekspertizės užduotimi. Taip pat turi būti nurodytas pateikiamos bylos (medžiagos) lapų skaičius, išvardinti kiti tyrimui pateikiami objektai - skaitmeninės laikmenos, paketai. Jeigu yra būtinybė tirti transporto priemones, reikia nurodyti kontaktinį telefoną, kuriuo tyrimą atliekantis ekspertas turi susisiekti su asmeniu, įpareigotu pateikti transporto priemonę tyrimui. Atkreipiame dėmesį, kad eksperto nuvykimą iki tiriamo objekto organizuoja tyrimo užsakovas.

Papildomą medžiagą ekspertizei gali teikti tik teisėjas (ikiteisminio tyrimo pareigūnas) paskyręs ekspertizę (objektų tyrimą). Kiti asmenys (eismo įvykio dalyviai, jų atstovai ir kt.) tiesiogiai ekspertams pateikti papildomos medžiagos negali, tai turi būti daroma per instituciją, užsakiusią tyrimą.

Pagrindiniai eismo įvykių ekspertizės (tyrimo) objektai yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas prie jo, transporto priemonių apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apgadinimų nuotraukos. Nuotraukos pateikiamos kokybiškos (ne nuotraukų šviesokopijos), atspausdintos ant popieriaus, arba skaitmeninėje laikmenoje.

Įvykio vietos apžiūra

Eksperto galimybė išspręsti pateiktus klausimus labiausiai priklauso nuo to, ar pakankamai pateikta pradinių duomenų tyrimui. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas prie jo yra pagrindiniai eismo įvykių eksperto tyrimo objektai, todėl nuo jų parengimo kokybės priklauso galimybė atlikti išsamų ekspertinį tyrimą ir atsakyti į pateiktus klausimus..

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole turi būti užfiksuoti tokie duomenys:

- oro sąlygos; jei eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu - kuo ir kaip buvo apšviestas kelio ruožas; kelio ir kelio elementų matomumas, kliūties matomumas;
- kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, parametrai: važiuojamosios dalies, eismo juostų, kelkraščių plotis; žiemos metu, kai kelią dengia storas sniego sluoksnis, išvažinėtos važiuojamosios dalies plotis; kelio posūkis (posūkio spindulys ir ilgis), kelio nuolydis (jo dydis);
- važiuojamosios kelio dalies, kelkraščių danga (asfaltbetonis, žvyras ir kt.), jos būklė (sausa, šlapia, apledėjusi ir pan., esant galimybei nustatomas stabdymo lėtėjimo pagreitis);
- eismo reguliavimo priemonės (kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir kt.);
- aplinkos objektai (namas, medis, tvora...), ypač jei jie gali riboti matomumą;- transporto priemonių padėtis kelio elementų ir viena kitos atžvilgiu (padėtis fiksuojama nuo automobilio ratų);- eismo įvykio padarinių objektai (įbrėžimai, stabdymo, slydimo pėdsakai, šukės, detalės ir pan.).

Eismo įvykio vietos apžiūros planas - tai grafinis eismo įvykio vietos atvaizdas, kuris  yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedas. Plane objektų padėtis turi būti fiksuota matmenimis taip, kad vėliau būtų galima vienareikšmiškai nustatyti objektų padėtį kelio elementų ir vienas kito atžvilgiu.
Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tinkamą pėdsakų fiksavimą. Būtina fiksuoti išlikusių automobilio ratų pėdsakų pradžią ir pabaigą kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat visas pėdsako krypties pasikeitimo vietas. Būtina nurodyti ir pėdsakų pobūdį - stabdymo, slydimo arba tinkamai juos nufotografuoti. Taip pat privalu kruopščiai užfiksuoti susidūrimo pėdsakus - nubyrėjusį purvą, stiklų šukes, įbrėžimus kelio dangoje, slydimo pėdsakų krypties ir pobūdžio pasikeitimo vietą.

Jeigu eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu automobiliui susidūrus su neapšviestu objektu (pėsčiojo, dviratininko partrenkimas, atsitrenkimas į transporto priemonę be šviesos signalizacijos), būtina atlikti kliūties matomumo eksperimentą įvykio vietoje (kliūties matomumas - tai atstumas, kuriuo iš vairuotojo vietos matoma konkreti kliūtis kelyje, pvz. einantis, gulintis pėsčiasis, dviratininkas, automobilis be šviesos signalizacijos ir pan.). Tikslinga ši eksperimentą atlikti tuoj pat po eismo įvykio vietos apžiūros.

Eksperimento atlikimo rekomendacijos

Eksperimento metu automobilis (dalyvavęs eismo įvykyje, jeigu nėra stipriai sugadintas, nesudaužyti žibintai, arba kitas automobilis) artėja prie kliūties, atitinkančios šiame eismo įvykyje dalyvavusį objektą (panašiai apsirengęs pėsčiasis, manekenas ir kt.), saugiu greičiu (20-30 km/h). Asmuo, dalyvaujantis atliekant eksperimentą, pro šoninį durelių langą nuleistoje rankoje laiko maišelį su smėliu. Tuo momentu, kai pamato kliūtį (pėsčiąjį, manekeną, dviratį ar kt.) paleidžia maišelį, kuris krenta ant kelio dangos. Atkreiptinas dėmesys, kad matoma kliūtis turi būti aiškiai atpažįstama - pėsčiasis, dviratis ar kt., o ne kažkoks šešėlis, ar tamsi dėmė. Po to išmatuojamas atstumas nuo objekto iki vietos kurioje nukrito maišelis.
Jeigu darant matomumo eksperimentą ketinama matuoti atstumą nuo objekto iki sustojusio automobilio, eksperimento metu prieš stabdant būtina kuri laiką važiuoti pastoviu greičiu, o pamačius kliūtį stabdyti efektyviai, protokole nurodyti važiavimo greitį.
Nepriimtinas kliūties matomumo nustatymas tolstant nuo objekto, kol jo nebus matyti.

Naudojamos kompiuterio programos

Kompiuterio programa PC  RECT skirta nufotografuotą kelio dangos paviršių transformuoti į plokštuminį vaizdą.
Atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą svarbiu informacijos šaltiniu yra fotografijos. Kuomet įvykio vietoje aptikti pėdsakai ir jų išsidėstymo konfigūracija būna sudėtinga, jie fiksuojami ir aprašomi apžiūros protokole, schemoje prie protokolo nepakankamai informatyviai. Vaizdui transformuoti  į plokštumą fotografijoje  turi būti mažiausiai keturi keturkampiu išsidėstę taškai, tarp kurių atstumai yra žinomi, ir vienos arba abiejų įstrižainių ilgiai. Fotografuoti  būtina kiek galima iš didesnio aukščio, kad vaizdas būtų kuo mažiau iškraipytas.
Sudaromoje kelio ženklinimo žymeklių išsidėstymo schemoje arba kituose tyrimo medžiagos dokumentuose būtina nurodyti aukštį, kuriame buvo fotoaparatas fotografuojant kiekvieną iš nuotraukų. Aukštis nuo kelio dangos, iš kurio bus fotografuojama (bus fotoaparatas), turi būti ne daugiau kaip 10 kartų mažesnis nei nuotraukoje matomas tolimasis transformavimui į plokštumą fiksuojamo kelio paviršiaus ploto kraštas. Atstumai tarp kelio ženklinimo žymeklių ar tam pasirinktų taškų turi būti nustatyti centimetrų tikslumu.
Kompiuterio programa PC  CRASH (Gamintojas  DSD Dr. Steffan Datentechnik Gmbh, Austrija, http://www.dsd.at/, Salzburgerstasse 34 4020, Linz, Austrija) skirta eismo įvykio eigai modeliuoti. Ši programa taikoma nuo 1993 metų, jos licencijos nuolat atnaujinamos. PC CRASH programa turi didelį transporto priemonių duomenų banką, galimybę įvertinti energiją,  prarastą automobilių deformacijoms, modeliuoti visą eismo įvykio eigą, t.y. transporto priemonių judėjimą iki susidūrimo, susidūrimo metu ir po susidūrimo iki sustojant. Modeliavimo eigą ekspertas mato monitoriaus ekrane, o rezultatai parodomi grafiškai ir skaitmenine išraiška.

Klausimai eismo įvykių ekspertams

Klausimų eismo įvykių ekspertams formulavimas:  
1. Ekspertui turi būti teikiami tik tokie klausimai, kurių teismas (ikiteismio tyrimo pareigūnas) negali išspręsti be specialių technikos žinių;
2. Užduoti tik tokius klausimus, kurie tikrai reikalingi eismo įvykio tyrime:  daugiau -  nereiškia geriau;
3. Neužduoti klausimų, kurių sprendimas nereikalauja specialių (neteisinių) žinių.
Čia ir toliau pateikiami galimų klausimų formuluočių pavyzdžiai. Kiekvienu atveju reikia atsrinkti klausimus, kurie reikalingi vieno ar kito eismo įvykio tyrime.

Bendrieji klausimai skiriant eismo įvykio ekspertizę:          
- Koks buvo transporto priemonės greitis prieš pat eismo įvykio kilimą?
- Koks buvo transporto priemonės greitis susidūrimo (partrenkimo) metu?
- Kurioje vietoje įvyko transporto priemonių susidūrimas (pėsčiojo partrenkimas)?
- Ar transporto priemonės vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo?
- Ar transporto priemonės vairuotojo veiksmai (nurodoma kokie) techniniu požiūriu buvo priimtini toje kelio situacijoje?

Susidūrimas su kliūtimi tamsiu paros metu:
- Ar transporto priemonės vairuotojas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kiūtimi, jeigu kliūties (pėsčiojo, dviratininko ir kt.) matomumas* tomis kelio sąlygomis buvo ... m?
- Kokiu maksimaliu greičiu gali saugiai važiuoti transporto priemonės vairuotojas tomis kelio sąlygomis, matydamas kelio elementus** ... m atstumu?
* kliūties matomumas - tai atstumas, kuriuo iš vairuotojo vietos matoma konkreti kliūtis kelyje (einantis, gulintis pėsčiasis, dviratininkas, automobilis be šviesos signalizacijos ir pan.). 
**kelio bei kelio elementų matomumas  - tai atstumas, kuriuo matomas priekyje kelias ir jo elementai (kelio trajektorija, horizontalus kelio ženklinimas, stulpeliai ir pan.), reikalingas nustatant, ar vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis buvo priimtinas šiomis eismo sąlygomis.

Pėsčiojo partrenkimas (kai matomumas neribotas):
- Ar transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas ... km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo, jeigu pėsčiasis, judėjo (nurodoma kokiu tempu: lėtu, normaliu, greitu žingsniu, bėgo, greitai bėgo) skersai kelio važiuojamosios dalies?
- Ar būtų turėjęs transporto priemonės vairuotojas techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, važiuodamas maksimaliu leistinu greičiu (jeigu greitis buvo viršijamas)?

Tirdami transporto priemones, jų mazgus, agregatus ir detales, ekspertai gali atsakyti į tokius klausimus:
- Kada atsirado nustatytas techninis gedimas (neveikia stabdžiai, dehermetizuota padanga ar kt.): iki eismo įvykio  ar eismo įvykio metu?
- Ar nustatytas transporto priemonės techninis gedimas ir eismo įvykio kilimas turėjo priežastinį ryšį?

Eismo įvykio tyrimo ekspertai neatsako į klausimus:
- Kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė vairuotojas?
- Kokius Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus turėjo vykdyti eismo dalyviai?
- Ar teisingai vairuotojas aiškina eismo įvykio aplinkybes?
- Ar vairuotojo girtumas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui?
- Kada vairuotojas galėjo pamatyti einantį pėsčiąjį (kliūtį)?
- Ar automobilis buvo techniškai tvarkingas?
- Kas kaltas dėl eismo įvykio kilimo?

LTEC neatliekamos automobilių prekinės vertės netekimo, remonto darbų įvertinimo ekspertizės.

 Transporto trasologinės ekspertizės (tyrimo) uždaviniai

Transporto trasologinė ekspertizė (tyrimas) nustato:
a) pėdsako susidarymo mechanizmą (veikusios jėgos pobūdį, veikimo kampą ir kryptį);
b) objekto, palikusio pėdsaką, būdingus požymius;
c) pėdsako grupinį priklausomumą (pėdsaką paliko tam tikros rūšies, tipo objektas);
d) pėdsaką palikusį objektą (konkretaus objekto identifikacija).

Transporto  trasologinė ekspertizė (tyrimas) atsako į klausimus:
- Kokia transporto priemonės dalimi padaryti drabužių (apavo) pažeidimai?
- Kokiai transporto priemonei ir kokiam jos modeliui priklauso dalys, rastos eismo įvykio vietoje?
- Ar eismo įvykio vietoje rastos dalys anksčiau sudarė su ... (nurodoma konkreti transporto priemonė) vieną visumą?
- Kokia kryptimi judėjo transporto priemonė, palikusi pėdsaką ant asfalto?
- Kokioje padėtyje susidūrimo momentu buvo transporto priemonės viena kitos atžvilgiu?
- Kokiu būdu ir kada (prieš eismo įvykį ar jo metu) padaryti kiauryminiai padangos pažeidimai?

Klausimai, kai įtariama, kad eismo įvykis yra imituotas:
- Ar transporto priemonių sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu?
- Ar visi sugadinimai padaryti šio eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis?

Kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės (tyrimo) uždaviniai

Kompleksinė teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizė (tyrimas) skiriama tais atvejais, kai reikia nustatyti eismo įvykio aplinkybes, kurios susijusios su transporto priemonės judėjimu ir jos paliktais pėdsakais, ir su žmogaus kūno sužalojimais, t.y. tais atvejais, kai tiems patiems objektams tirti ir tiems patiems klausimams spręsti reikia ir teismo medicinos, ir eismo įvykių ekspertizės specialiųjų žinių.

Kompleksinės teismo medicinos - eismo įvykių ekspertizės (tyrimo) skyrimas

Kompleksinė teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizė (tyrimas) pavedama atlikti dviejų skirtingų žinybų ekspertinėms įstaigoms: Lietuvos teismo ekspertizės centro ir ) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams (VTMT, www.vtmt.lt).
Nutartyje (užduotyje) turi būti nurodyta, kuri iš ekspertinių įstaigų yra vadovaujanti. Šiai įstaigai kartu su nutartimi pateikiama bylos medžiaga. Kitai ekspertinei įstaigai pateikiama tik nutartis skirti ekspertizę (užduotis atlikti objektų tyrimą).
Kompleksinė teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizė (tyrimas) skiriama atskira užduotimi (nutartimi), kurioje ekspertams pateikiami tik šio tyrimo klausimai.
Klausimai, kurie yra tik eismo įvykio eksperto ar tik teismo medicinos eksperto kompetencijoje, turi būti pateikiami atskira nutartimi (užduotimi), skiriant atitinkamą ekspertizę (tyrimą) - eismo įvykio ar teismo medicinos.

Galimi klausimai kompleksinei teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizei (tyrimui):
- Kokioje padėtyje buvo pėsčiasis prieš pat jį partrenkiant transporto priemone?
- Kuria kryptimi judėjo pėsčiasis (dviratininkas) prieš pat partrenkimą?
- Ar ...(nurodomas nukentėjęs asmuo) partrenkimo momentu važiavo dviračiu ar ėjo vesdamas dviratį?
- Kurioje vietoje buvo nukentėjęs asmuo (asmenys) transporto priemonėje jį (juos) sužalojant per eismo įvykį?
- Ar ...(nurodomas  nukentėjęs asmuo) vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu?

 

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre