 Lietuvos
teismo ekspertizės centras |
|||
Naujienos
Veikla
Teisinė informacija
Struktūra ir kontaktai
Nuorodos
Klausimai
|
||
|
Eismo įvykių ekspertizė |
||
|
Eismo įvykių ekspertizės (tyrimo) paskirtis ir uždaviniai
Eismo įvykių ekspertizė (tyrimas) atkuria eismo įvykio eigą, eismo įvykio aplinkybes įvykio vietoje, tiria eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, kurios turėjo įtakos eismo įvykiui įvykti; tiria nustatytus transporto priemonių techninius gedimus, jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį. Eismo įvykių ekspertas tiria aplinkybes, apibūdinančias eismo įvykio mechanizmą arba jo elementus, siekiant nustatyti: a) transporto priemonių judėjimo greitį; b) transporto priemonių judėjimo kryptį įvairiais eismo įvykio eigos momentais; c) transporto priemonių padėtį viena kitos, ir kelio elementų atžvilgiu skirtingu eismo įvykio eigos momentu; d) transporto priemonių susidūrimo vietą ir užvažiavimo ant kliūčių vietą; tiria eismo įvykio dalyvių veiksmus, siekdamas nustatyti: a) kaip vairuotojas turėjo elgtis saugaus eismo reikalavimų požiūriu konkrečiomis aplinkybėmis; b) ar nustatytomis aplinkybėmis vairuotojas turėjo techninę galimybę (galėjo) išvengti eismo įvykio; c) priežastinį (techniniu požiūriu) vairuotojo (eismo įvykio dalyvio) veiksmų (neveikimo), valdant transporto priemonę, dalyvaujant eisme ir eismo įvykio kilimo ryšį. Tiria transporto priemones ir jų agregatus, mazgus, detales, siekdamas nustatyti techninių gedimų atsiradimo laiką ir priežastį, nustatyto transporto priemonės techninio gedimo ir eismo įvykio kilimo priežastinį ryšį. Medžiagos ekspertizei rengimas ir nutarties (užduoties) surašymas Nutartyje (užduotyje) turi būti išdėstytos svarbios eismo įvykio aplinkybės, išskirti faktai, susiję su ekspertizės užduotimi. Taip pat turi būti nurodytas pateikiamos bylos (medžiagos) lapų skaičius, išvardinti kiti tyrimui pateikiami objektai - skaitmeninės laikmenos, paketai. Jeigu yra būtinybė tirti transporto priemones, reikia nurodyti kontaktinį telefoną, kuriuo tyrimą atliekantis ekspertas turi susisiekti su asmeniu, įpareigotu pateikti transporto priemonę tyrimui. Atkreipiame dėmesį, kad eksperto nuvykimą iki tiriamo objekto organizuoja tyrimo užsakovas. Papildomą medžiagą ekspertizei gali teikti tik teisėjas (ikiteisminio tyrimo pareigūnas) paskyręs ekspertizę (objektų tyrimą). Kiti asmenys (eismo įvykio dalyviai, jų atstovai ir kt.) tiesiogiai ekspertams pateikti papildomos medžiagos negali, tai turi būti daroma per instituciją, užsakiusią tyrimą. Pagrindiniai eismo įvykių ekspertizės (tyrimo) objektai yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas prie jo, transporto priemonių apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apgadinimų nuotraukos. Nuotraukos pateikiamos kokybiškos (ne nuotraukų šviesokopijos), atspausdintos ant popieriaus, arba skaitmeninėje laikmenoje. Įvykio vietos apžiūra Eksperto galimybė išspręsti pateiktus klausimus labiausiai priklauso nuo to, ar pakankamai pateikta pradinių duomenų tyrimui. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas prie jo yra pagrindiniai eismo įvykių eksperto tyrimo objektai, todėl nuo jų parengimo kokybės priklauso galimybė atlikti išsamų ekspertinį tyrimą ir atsakyti į pateiktus klausimus.. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole turi būti užfiksuoti tokie duomenys: - oro sąlygos; jei eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu - kuo ir kaip buvo apšviestas kelio ruožas; kelio ir kelio elementų matomumas, kliūties matomumas; - kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, parametrai: važiuojamosios dalies, eismo juostų, kelkraščių plotis; žiemos metu, kai kelią dengia storas sniego sluoksnis, išvažinėtos važiuojamosios dalies plotis; kelio posūkis (posūkio spindulys ir ilgis), kelio nuolydis (jo dydis); - važiuojamosios kelio dalies, kelkraščių danga (asfaltbetonis, žvyras ir kt.), jos būklė (sausa, šlapia, apledėjusi ir pan., esant galimybei nustatomas stabdymo lėtėjimo pagreitis); - eismo reguliavimo priemonės (kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir kt.); - aplinkos objektai (namas, medis, tvora...), ypač jei jie gali riboti matomumą;- transporto priemonių padėtis kelio elementų ir viena kitos atžvilgiu (padėtis fiksuojama nuo automobilio ratų);- eismo įvykio padarinių objektai (įbrėžimai, stabdymo, slydimo pėdsakai, šukės, detalės ir pan.). Eismo įvykio vietos apžiūros planas - tai grafinis eismo įvykio vietos atvaizdas, kuris yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedas. Plane objektų padėtis turi būti fiksuota matmenimis taip, kad vėliau būtų galima vienareikšmiškai nustatyti objektų padėtį kelio elementų ir vienas kito atžvilgiu. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tinkamą pėdsakų fiksavimą. Būtina fiksuoti išlikusių automobilio ratų pėdsakų pradžią ir pabaigą kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat visas pėdsako krypties pasikeitimo vietas. Būtina nurodyti ir pėdsakų pobūdį - stabdymo, slydimo arba tinkamai juos nufotografuoti. Taip pat privalu kruopščiai užfiksuoti susidūrimo pėdsakus - nubyrėjusį purvą, stiklų šukes, įbrėžimus kelio dangoje, slydimo pėdsakų krypties ir pobūdžio pasikeitimo vietą. Jeigu eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu automobiliui susidūrus su neapšviestu objektu (pėsčiojo, dviratininko partrenkimas, atsitrenkimas į transporto priemonę be šviesos signalizacijos), būtina atlikti kliūties matomumo eksperimentą įvykio vietoje (kliūties matomumas - tai atstumas, kuriuo iš vairuotojo vietos matoma konkreti kliūtis kelyje, pvz. einantis, gulintis pėsčiasis, dviratininkas, automobilis be šviesos signalizacijos ir pan.). Tikslinga ši eksperimentą atlikti tuoj pat po eismo įvykio vietos apžiūros. Eksperimento atlikimo rekomendacijos Eksperimento metu automobilis (dalyvavęs eismo įvykyje, jeigu nėra stipriai sugadintas, nesudaužyti žibintai, arba kitas automobilis) artėja prie kliūties, atitinkančios šiame eismo įvykyje dalyvavusį objektą (panašiai apsirengęs pėsčiasis, manekenas ir kt.), saugiu greičiu (20-30 km/h). Asmuo, dalyvaujantis atliekant eksperimentą, pro šoninį durelių langą nuleistoje rankoje laiko maišelį su smėliu. Tuo momentu, kai pamato kliūtį (pėsčiąjį, manekeną, dviratį ar kt.) paleidžia maišelį, kuris krenta ant kelio dangos. Atkreiptinas dėmesys, kad matoma kliūtis turi būti aiškiai atpažįstama - pėsčiasis, dviratis ar kt., o ne kažkoks šešėlis, ar tamsi dėmė. Po to išmatuojamas atstumas nuo objekto iki vietos kurioje nukrito maišelis. Jeigu darant matomumo eksperimentą ketinama matuoti atstumą nuo objekto iki sustojusio automobilio, eksperimento metu prieš stabdant būtina kuri laiką važiuoti pastoviu greičiu, o pamačius kliūtį stabdyti efektyviai, protokole nurodyti važiavimo greitį. Nepriimtinas kliūties matomumo nustatymas tolstant nuo objekto, kol jo nebus matyti. Naudojamos kompiuterio programos Kompiuterio programa PC RECT skirta nufotografuotą kelio dangos paviršių transformuoti į plokštuminį vaizdą. Atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą svarbiu informacijos šaltiniu yra fotografijos. Kuomet įvykio vietoje aptikti pėdsakai ir jų išsidėstymo konfigūracija būna sudėtinga, jie fiksuojami ir aprašomi apžiūros protokole, schemoje prie protokolo nepakankamai informatyviai. Vaizdui transformuoti į plokštumą fotografijoje turi būti mažiausiai keturi keturkampiu išsidėstę taškai, tarp kurių atstumai yra žinomi, ir vienos arba abiejų įstrižainių ilgiai. Fotografuoti būtina kiek galima iš didesnio aukščio, kad vaizdas būtų kuo mažiau iškraipytas. Sudaromoje kelio ženklinimo žymeklių išsidėstymo schemoje arba kituose tyrimo medžiagos dokumentuose būtina nurodyti aukštį, kuriame buvo fotoaparatas fotografuojant kiekvieną iš nuotraukų. Aukštis nuo kelio dangos, iš kurio bus fotografuojama (bus fotoaparatas), turi būti ne daugiau kaip 10 kartų mažesnis nei nuotraukoje matomas tolimasis transformavimui į plokštumą fiksuojamo kelio paviršiaus ploto kraštas. Atstumai tarp kelio ženklinimo žymeklių ar tam pasirinktų taškų turi būti nustatyti centimetrų tikslumu. Kompiuterio programa PC CRASH (Gamintojas DSD Dr. Steffan Datentechnik Gmbh, Austrija, http://www.dsd.at/, Salzburgerstasse 34 4020, Linz, Austrija) skirta eismo įvykio eigai modeliuoti. Ši programa taikoma nuo 1993 metų, jos licencijos nuolat atnaujinamos. PC CRASH programa turi didelį transporto priemonių duomenų banką, galimybę įvertinti energiją, prarastą automobilių deformacijoms, modeliuoti visą eismo įvykio eigą, t.y. transporto priemonių judėjimą iki susidūrimo, susidūrimo metu ir po susidūrimo iki sustojant. Modeliavimo eigą ekspertas mato monitoriaus ekrane, o rezultatai parodomi grafiškai ir skaitmenine išraiška. Klausimai eismo įvykių ekspertams Klausimų eismo įvykių ekspertams formulavimas: 1. Ekspertui turi būti teikiami tik tokie klausimai, kurių teismas (ikiteismio tyrimo pareigūnas) negali išspręsti be specialių technikos žinių; 2. Užduoti tik tokius klausimus, kurie tikrai reikalingi eismo įvykio tyrime: daugiau - nereiškia geriau; 3. Neužduoti klausimų, kurių sprendimas nereikalauja specialių (neteisinių) žinių. Čia ir toliau pateikiami galimų klausimų formuluočių pavyzdžiai. Kiekvienu atveju reikia atsrinkti klausimus, kurie reikalingi vieno ar kito eismo įvykio tyrime. Bendrieji klausimai skiriant eismo įvykio ekspertizę: - Koks buvo transporto priemonės greitis prieš pat eismo įvykio kilimą? - Koks buvo transporto priemonės greitis susidūrimo (partrenkimo) metu? - Kurioje vietoje įvyko transporto priemonių susidūrimas (pėsčiojo partrenkimas)? - Ar transporto priemonės vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo? - Ar transporto priemonės vairuotojo veiksmai (nurodoma kokie) techniniu požiūriu buvo priimtini toje kelio situacijoje? Susidūrimas su kliūtimi tamsiu paros metu: - Ar transporto priemonės vairuotojas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kiūtimi, jeigu kliūties (pėsčiojo, dviratininko ir kt.) matomumas* tomis kelio sąlygomis buvo ... m? - Kokiu maksimaliu greičiu gali saugiai važiuoti transporto priemonės vairuotojas tomis kelio sąlygomis, matydamas kelio elementus** ... m atstumu? * kliūties matomumas - tai atstumas, kuriuo iš vairuotojo vietos matoma konkreti kliūtis kelyje (einantis, gulintis pėsčiasis, dviratininkas, automobilis be šviesos signalizacijos ir pan.). **kelio bei kelio elementų matomumas - tai atstumas, kuriuo matomas priekyje kelias ir jo elementai (kelio trajektorija, horizontalus kelio ženklinimas, stulpeliai ir pan.), reikalingas nustatant, ar vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis buvo priimtinas šiomis eismo sąlygomis. Pėsčiojo partrenkimas (kai matomumas neribotas): - Ar transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas ... km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo, jeigu pėsčiasis, judėjo (nurodoma kokiu tempu: lėtu, normaliu, greitu žingsniu, bėgo, greitai bėgo) skersai kelio važiuojamosios dalies? - Ar būtų turėjęs transporto priemonės vairuotojas techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, važiuodamas maksimaliu leistinu greičiu (jeigu greitis buvo viršijamas)? Tirdami transporto priemones, jų mazgus, agregatus ir detales, ekspertai gali atsakyti į tokius klausimus: - Kada atsirado nustatytas techninis gedimas (neveikia stabdžiai, dehermetizuota padanga ar kt.): iki eismo įvykio ar eismo įvykio metu? - Ar nustatytas transporto priemonės techninis gedimas ir eismo įvykio kilimas turėjo priežastinį ryšį? Eismo įvykio tyrimo ekspertai neatsako į klausimus:
|
||