Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Dažų ekspertizė
 

1. Objektai ir uždaviniai
 
Dažų ekspertizė skiriama tais atvejais, kai svarbu nustatyti objektų (iš jų bent vienas objektas - dažytas) kontaktinę sąveiką, dažų pėdsakų, dažų dangos dalelių vienodumą, dažų dangos dalelių ir pėdsakų priklausomumą konkrečiam daiktui (automobilio, įrankio, statybinės konstrukcijos ir kt. dažų dangai).

Dažų ekspertizės objektai yra daiktai dažytu paviršiumi, objektai su dažų pėdsakais, patys dažai ar dangos:
a) daiktas dažytu paviršiumi (autotransporto priemonė, įrankis, statybinė konstrukcija ir pan.);
b) mikrodalelės ir pėdsakai, kurie pateko nuo šio dažyto daikto ant kito daikto;
c) įvykio vietoje surinktos dažų dangos atskalos, nuobiros;
d) dažai (ar jų komponentai), kuriais buvo dažyti (perdažyti, atlikti užrašai ir kt.) įvairūs daiktai;
e) instrumentai ir įrankiai, panaudoti dažymo darbams.

Dažai yra daugiakomponentės sudėties, dažų dangos (jos dažniausiai yra daugiasluoksnės) pasižymi dažų sistemos įvairove. Antra vertus, automobiliai (ar kiti objektai) gamyklose yra dažomi pagal standartines technologijas, naudojant tokias pačias medžiagas tam tikrai automobilių (įrankių, konstrukcijų ir kt.) grupei, t.y. danga dažniausiai nėra individuali, būdinga tik vienam konkrečiam daiktui. Todėl ekspertai konstatuoja lyginamųjų dangų požymių visumos vienodumą (ir dangos požymių, ir naudotų medžiagų sudėties) ir teikia išvadą apie lyginamųjų dangų vienodumą. Vienodumas kiekvienu konkrečiu atveju apima didesnę ar mažesnę automobilių (ar kitų objektų) grupę priklausomai ne tik nuo dažymo ypatumų, bet ir nuo to, kokių pėdsakų susidarė ant su juo kontaktavusio objekto ar kokių atskalų liko įvykio vietoje. Pavyzdžiui, jeigu ant drabužių yra automobilio dangos  tik viršutinio sluoksnio (emalio) nuobrauka, tai tokiais emaliais dažytų automobilių grupė yra daug didesnė, negu tais atvejais, kai pėdsako yra 2 - 3 sluoksniai vienodi su įtariamojo automobilio danga. Dar mažesnė automobilių grupė, kai automobilis yra kartą ar kelis kartus perdažytas ir visi šie sluoksniai randami ar ant su juo kontaktavusio objekto, ar kaip dangos atskalos įvykio vietoje. O jeigu automobilis yra perdažytas daug kartų, naudojant specifines technologijas ir medžiagas (retas dažų tipas, nesuderinamumas, naudoti specifiniai dažų komponentai ir pan.), galima nustatyti ir individualų priklausomumą.

Vienodumas iš esmės yra konkretaus daikto (pvz., automobilio) identifikavimo tikimybė, kurios laipsnis priklauso nuo apibrėžiamos objektų grupės: kuo apibrėžiama objektų grupė yra mažesnė, tuo individualios identifikacijos tikimybė yra didesnė.

Tikimybinės išvados yra ne tik lygiavertės išvadoms apie vienodumą, bet ir tikslesnės. Apibrėžti grupės dydį dažnai yra sunku, tuo tarpu tikimybinės išvados yra pagrįstos dažų dangų, dažų sudėties paplitimo įvertinimu. Tikimybinė išvada kriminalistikoje yra tikimybių santykis: kiek kartų tikimybė, kad tiriamieji dažai yra iš įtariamojo automobilio dažų dangos, yra didesnė, negu tikimybė, kad tiriamieji dažai yra iš kito automobilio dažų dangos. Pasaulinėje ekspertinėje praktikoje labiausiai priimtos keturios tikimybinių išvadų pakopos, pagrįstos pasauline ekspertine praktika ir moksliniais tyrimais: yra tikimybė (kai nurodytų tikimybių santykis yra intervale nuo 1:1 iki 100:1), tikėtina (100:1 - 1000:1), didelė tikimybė (1000:1 - 10.000:1), labai didelė tikimybė (> 10.000:1). Tokiu būdu, įvertinus nustatytų požymių informatyvumą, dažų ekspertizėse yra naudojama ši išvadų skalė: kategoriška (teigiama ar neigiama), labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, yra tikimybė, nustatyti negalima.

Išvados apie objektų kontaktą turi didžiausią įrodomąją vertę. Objektų kontaktą galima nustatyti, kai yra įvairių abipusių (kryžminių) pakankamai informatyvių pėdsakų. Pavyzdžiui, dažų dangos pėdsakų ant abiejų kontaktavusių automobilių; buvus automobilio ir pėsčiojo kontaktui - automobilio dažų dangos, plastiko (buferio, apdailos detalių, ratų padangų gumos), stiklo dalelių ir pėdsakų ant nukentėjusiojo drabužių, o ant automobilio - nukentėjusiojo drabužių pluoštų ir pan.. Įvairių atskirų objektų vienodumas, esant pakankamai ir įvairių šių objektų, pėdsakų lokalizacijos ir susidarymo mechanizmo vertinimas sudaro objektų kontaktinės sąveikos nustatymo prielaidas. Išvados apie objektų kontaktinę sąveiką gali būti kategoriškos arba tikimybinės. Tai priklauso nuo pėdsakų informatyvumo.

2. Medžiagos rengimas ekspertizei

Ekspertinio tyrimo efektyvumas daug priklauso nuo to, ar tirti pateikiama išsami ir kokybiška medžiaga.

Dalelių paiešką reikia atlikti iš karto, pradėjus vietos ar objekto apžiūrą, esant geram apšvietimui, kartu imtis visų mikrodalelių išsaugojimo priemonių. Įvykio vietoje aptiktos dažų dangos, stiklo ir kitos dalelės, transporto priemonių detalių nuolaužos, įrankiai, kiti rasti daiktai įpakuojami nedelsiant - pirminė daiktų su galimais pėdsakais apžiūra turi būti minimali, daiktai apžiūrimi pasitiesus popieriaus lapą, į kurį apžiūrėjus ir įpakuojami. Ekspertiniam tyrimui pateikiamas visas daiktas su galimu pėdsaku (automobilio detalė, dviratis, įrankis, spyna, nukentėjusiojo viršutiniai drabužiai, teptukai ir pan.). Nepatartina nuo objekto nuimti pėdsakus, dažų pėdsakų negalima imti lipnia plėvele ar plokštele, nerekomenduojama pėdsakų nuimti nuskutant daikto paviršių. Jei neįmanoma pateikti viso objekto, pėdsakus galima nuimti mechaniškai, tačiau nenuskutant, bet išpjaunant su objekto pagrindu (mediena, automobilio danga, sienos tinku, iškerpant drabužio dalį ir pan.). Siunčiant tirti gremėzdiškus daiktus (automobilio detalę, dviratį ar pan.), kad transportuojant būtų išsaugoti galimi dažų pėdsakai, įtartinas vietas reikia pridengti popieriaus lapu, o jo kraštus pritvirtinti. Tik jeigu yra grėsmė transportuojant prarasti pėdsakus (t.y. kai pašalinės dažų dangos dalelės krenta), šios dalelės supakuojamos atskirai ir pateikiamos su detale. Drėgni, kruvini nukentėjusiojo drabužiai prieš įpakuojant išdžiovinami kambario temperatūroje sudėti ant popieriaus lapo, į kurį išdžiūvę supakuojami. Dažų ekspertizei pateikiami tik tie drabužiai, kurie galėjo kontaktuoti su dažytu paviršiumi (paprastai - tik patys viršutiniai).

Kiekvienas objektas įpakuojamas atskirai ir tokiu būdu, kad mikrodalelės neprapultų, taip pat nepatektų nuo vieno objekto nešiklio ant kito, kad objektas papildomai neužsiterštų kitais dažais. Visi šie daiktai pakuojami popierinėse pakuotėse. Smulkios dalelės būtinai pakuojamos dvigubose pakuotėse (kad neišbyrėtų pro pakuotės sulankstymo vietas, vokų kampučius ir pan.).

Dažų ekspertizės identifikaciniai klausimai sprendžiami esant lyginamajai medžiagai. Lyginamajam tyrimui rekomenduojama pateikti visą objektą (automobilį ar jo detalę, visą indą su skystais dažais ir pan.). Jei lyginamajam tyrimui pateikiami tik dažų ar dažų dangos pavyzdžiai, jie turi būti pakankamai informatyvūs. Dangos pavyzdžiai imami greta (2 - 3 cm atstumu) galimos kontakto vietos per visą dangos gylį iki metalo (esant mediniam paviršiui - su medžiu, nuo dažytos sienos - su tinku ir pan.). Tai turi būti ne smulkios dalelės, bet ne mažesni kaip 20 mm2  dažų dangos lopinėliai su išsaugotu išoriniu paviršiumi bei visais dangos sluoksniais. Atkreiptinas dėmesys į galimą dangos nevienarūšiškumą (lokalizuotą perdažymą, dažymą skirtingomis medžiagomis ir pan.). Todėl pavyzdžiai imami iš kelių vietų, kiekvienas pavyzdys įpakuojamas skyrium, nurodoma paėmimo vieta. Imant skystų dažų pavyzdį, dažai labai gerai (iki vienalytės masės)  išmaišomi.

Kai įvykio vietoje randamos pakankamai didelės dažų dangos atskalos (> 1 cm2), galima atlikti trasologinį tyrimą nustatant bendras atidalijimo linijas. Tokiu atveju pateikiama visa detalė, iš kurios iškritusi dažų dangos dalis. Jei visos detalės pateikti negalima, imami dažų dangos kuo didesni lopinėliai, juose turi būti visi lūžio kraštai.

Rengiant medžiagą ekspertizei reikėtų numatyti, kad gali prireikti nustatyti kontaktinę konkrečių objektų sąveiką. Todėl labai svarbu išsaugoti visus mikropėdsakus, nuobraukas, mikrodaleles ir paruošti medžiagą atsižvelgiant į kiekvienos rūšies ekspertizių (stiklo, naftos produktų, polimerų, pluoštinių medžiagų, dirvožemio ir kt.) reikalavimus.

3. Nutarties skirti ekspertizę (užduoties atlikti objektų tyrimą) surašymas ir klausimų ekspertams formulavimas

Nutartyje (užduotyje) išdėstomos įvykio aplinkybės, išskiriami faktai, susiję su ekspertizės užduotimi. Ekspertizei svarbūs šie duomenys:
a) objektų kontakto sąlygos (smūgio vieta, pašalinių objektų apgadinimas ir t.t.);
b) nukentėjusiojo sužeidimų vietos arba teismo medicinos ekspertizės aktas;
c) ypatingos dažytų objektų eksploatavimo sąlygos ar remontas (perdažymas, lokalus remontas, panaudotos medžiagos ir pan.);
d) objekto eksploatavimo ar laikymo sąlygos nuo įvykio momento iki objekto poėmio (pvz., ar automobilis po įvykio buvo remontuotas, ar pateiktais įrankiais buvo dažomi kiti objektai ir pan.).

Užduoties ekspertui formulavimas - svarbus ekspertizės skyrimo etapas. Ekspertui turi būti pateikiama aiški ir pagrįsta užduotis.

Rekomenduojama pateikti šiuos klausimus:
1. Ar ant objekto yra dažų, dažų dangos pėdsakų ar dalelių? Šis klausimas konkretinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes - nurodomas konkretus objektas ir patikslinama, kokių dažų paiešką reikia atlikti - autotransporto priemonės, statybinių ir pan.
2. Ar įvykio vietoje aptiktos medžiagos atskalos (skysta medžiaga, biri medžiaga ir pan.) yra dažai (dažų komponentai), ar dažų danga?
3. Kokios markės, modelio automobiliui priklausė rastos dažų dangos dalelės? Šis klausimas sprendžiamas tik tada, kai rastose dalelėse yra visi standartinės dažų dangos sluoksniai.
4. Ar lyginti pateikti dažai (dangos) yra vienodi? Nurodomi konkretūs tiriami objektai (ar objektai su galimu pėdsaku) ir lyginamoji medžiaga (konkretus automobilis, konkretus įrankis, dažų talpa ir pan.). Į šį klausimą paprastai duodamas kategoriškas atsakymas.
5. Ar tirti pateikti dažai ar dažų dangos dalelės (nuobraukos, pėdsakai ant objekto, skysti dažai) yra iš konkretaus automobilio dažų dangos (konkretaus įrankio, iš konkrečios dažų talpos ir t.t.).?
6. Koks dažų pėdsakų atsiradimo ant objekto mechanizmas (nurodomas konkretus objektas)? Nustatoma, ar dažai ant objekto pateko skysti, ar dangos pėdsakai susidarė smūgio metu, ar dalelės užbyrėjusios (laisvai prikibusios) ir pan.
7. Ar buvo konkretūs objektai kontaktinėje sąveikoje? Šio klausimo išsprendimo dažniausiai išaiškėja tik atliekant ekspertinį tyrimą, įvertinant trasologinio ir įvairių medžiagų tyrimo rezultatus, išvada teikiama net nesant tokio klausimo.

Gali kilti ir kitų klausimų, svarbių nustatant faktines įvykio aplinkybes, pavyzdžiui:
8. Kokia pateiktų dažų paskirtis ir pritaikymo sritys?
9. Ar autotransporto priemonė (jos atskiros detalės) buvo perdažyta, kiek kartų perdažyta?
10. Kokia galėjo būti dažų spalva, kurių pelenai pateikti tyrimui? Ar įvykio vietoje (ant nukentėjusiojo drabužių) rastos dažų dangos dalelės yra iš šio sudegusio automobilio dažų dangos?

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre