Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC) » Darbų saugos ekspertizė


	Darbų saugos ekspertizė
	PRATARMĖ Šiuo metodiniu laišku siekiama atnaujinti ir patikslinti teismo darbų saugos ekspertizės sampratą, tikslus, ribas, tyrimo eigos ir rezultatų pateikimą bei metodologiškai pagrįsti specialių žinių panaudojimą teismo darbų saugos ekspertizėse. Teisinėje praktikoje teismo darbų saugos ekspertizės ir užduotys skiriamos ir atliekamos tais atvejais, kai baudžiamojo proceso nustatyta tvarka yra atliekamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, o siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti būtina nustatyti įvykusio nepageidaujamo įvykio - nelaimingo atsitikimo aplinkybes, atskleisti jo priežastis ir sąlygas arba prielaidas jam įvykti. Sprendžiančiam šiuos uždavinius darbų saugos ekspertui ir specialistui būtina suvokti, kad, atliekant ekspertinius ir kitus tyrimus, tikslinga apsiriboti savo, kaip specialių žinių turėtojo, kompetencija, o atliekant tyrimą siekti išsiaiškinti ir atskleisti faktus ir aplinkybes. Tokį tikslą galima pasiekti naudojantis sisteminio tyrimo metodu ir vadovaujantis griežta tyrimo ir mąstymo „logine grandine". Šis metodinis laiškas skiriamas teismo darbų saugos ekspertams ir specialistams, taip pat gali būti naudingas ir teisėsaugos institucijų darbuotojams. TEISMO DARBŲ SAUGOS EKSPERTIZĖS SAMPRATA Sąvoka „darbų sauga" tiesiogiai susijusi su subjekto, dirbančio įstatymų reglamentuotą samdomą darbą, sveikatos ir gyvybės apsauga ir jo teise į saugias ir sveikas darbo sąlygas, saugią ir sveiką darbo aplinką, neatsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį, įmonės, kurioje dirba subjektas, juridinį statusą. Bendrosios ir specialiosios (atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį) darbo sąlygos yra reglamentuotos nacionaliniuose bendruosiuose ir specialiuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra galimas tik įtarus, jog gali įvykti nelaimingas atsitikimas, arba jam įvykus konkrečioje darbo aplinkoje. Tokiu atveju pagrindinis tyrimo tikslas - išsamiai ir efektyviai atskleisti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius ir ypatybes. Atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymą sukėlusius pavojingus ir kenksmingus veiksnius, atliekant darbų saugos ekspertizę vadovaujamasi skirtingomis ekspertinio tyrimo metodikomis. Pavyzdžiui, ekspertai, tirdami nelaimingą atsitikimą statyboje, vadovausis vienomis tyrimo metodikomis, o tirdami nelaimingą atsitikimą atliekant miško darbus, remsis jau kitomis tyrimo metodikomis, tačiau eksperto taikoma tyrimo schema, kad ir kokio pobūdžio būtų darbai, turi būti bendra. Atliekant teismo darbų saugos ekspertinius tyrimus nepageidaujamas įvykis (dažniausiai - nelaimingas atsitikimas) tiriamas ir vertinamas ne pagal baudžiamosios teisės normas, o remiantis eksperto (specialisto) turimomis specialiomis žiniomis. Ekspertinio tyrimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinti Ekspertizių atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai. Darbų saugos ekspertinis tyrimas yra atliekamas tik ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo pavedimu. Tuo teismo darbų saugos ekspertizė skiriasi nuo kitų darbų saugos ekspertizių. Pagal bendrąją teismo ekspertizės teoriją „specialios žinios" - tai gilios tam tikros mokslo, meno, amato ar kitos žmogaus veiklos srities žinios, tačiau ne teisinės žinios. Logiška, kad jeigu „specialios žinios" - tai gilios mokslo žinios, jų ištakos - atitinkamos mokslo sritys. Tad kalbant apie teisines ir specialias žinias ir jų santykį teismo darbų saugos ekspertizės požiūriu, būtina suvokti, kad, atsižvelgiant į socialinių ir technologijos mokslų skirtumus, jie klasifikuojami į sritis, kryptis ir šakas. Technologijos mokslų sritis (kodas T 000) taip pat skirstoma į atskiras mokslo kryptis, pasižyminčias tam tikra specifika: pavyzdžiui, elektros inžinerija (kodas T 190), statyba (kodas T 290), saugos technologija (kodas T 500) ir t.t. Mokslų kryptys dar skaidomos į mokslo šakas. Ne išimtis ir socialiniai mokslai. Pavyzdžiui, pagal mokslų klasifikaciją socialinių mokslų sričiai (kodas S 000) priskiriama mokslo kryptis - teisės mokslai (kodas S 110), o ši kryptis savo ruožtu skirstoma į mokslo šakas: civilinė teisė (kodas S 130); darbo teisė (kodas S 146); baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas (kodas S 149) ir t.t. Taigi pagal mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatorių teismo darbų saugos ekspertizės atveju „specialios žinios" yra priskiriamos prie technologijos mokslų srities (kodas T 000). Tad darbų saugos ekspertas (specialistas) turi įsisąmoninti, kad teismų praktikoje vadinamosios specialios žinios darbų saugos atžvilgiu apima tik technologijos mokslų, išimtinai saugos technologijos ir inžinerijos krypties, mokslų žinias. Nurodytos mokslo sritys ir lemia darbų saugos eksperto arba specialisto profesinės kompetencijos ribas, t.y. per tose srityse taikomus apsaugos nuo pavojingų ir kenksmingų veiksnių keliamos rizikos metodus ir būdus, techninius ir organizacinius sprendimus, reikmenis ir priemones, taip pat tyrimo metodų ypatumus. Vis dėlto ekspertinis tyrimas visada turi būti metodologiškai nuoseklus ir organizuojamas remiantis naujausiais mokslo laimėjimais ir laikantis bendrųjų reikalavimų. Nesant bendros darbų saugos ekspertinių tyrimų schemos, ekspertai, atlikdami tyrimus, kartais remiasi vien savo intuicija, asmenine patirtimi ir supratimu. Tokio tyrimo suformuluotos išvados, atskleidžiant nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, specialių žinių požiūriu tampa menkavertės ir mažai reikšmingos. Siekiant užpildyti šią spragą, yra būtini bendrieji reikalavimai ekspertams. Šiame metodiniame laiške siekiama susisteminti teismo darbų saugos ekspertinio tyrimo procesą ir pateikti tipinę darbų saugos, neatsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų specifiką, ekspertinio tyrimo schemą, apibrėžti ekspertinio tyrimo sritį ir orientuoti „specialių žinių" turėtoją teisingo tyrimo kryptimi. TEISMO DARBŲ SAUGOS EKSPERTIZĖS OBJEKTAS IR DALYKAS Žodis „objektas" (lot. objectus - daiktas, reiškinys) suvokiamas kaip daiktas arba reiškinys, paverstas žmogaus praktinės ir pažintinės veiklos dalyku. Todėl sąvoka „tiriamasis objektas" darbų saugos teismo ekspertizės praktikoje turi būti suvokiama kaip daiktas arba reiškinys. Teismo darbų saugos ekspertai (specialistai) tiria ne tik materialios išraiškos daiktus, pavyzdžiui, ar suvirinimo elektra agregatas atitiko saugos reikalavimus, bet ir reiškinius, pavyzdžiui, ar suvirinimo darbų organizavimas ir technologija bei suvirintojo kvalifikacija atitiko atliekamų suvirinimo darbų pobūdį. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „dalykas" apibrėžiamas taip: kokia nors apraiška, atsitikimas, tiriamasis objektas. Kiekvienu atveju ekspertizės dalyką apibrėžia konkretaus nelaimingo atsitikimo metu buvusi aplinka (atliekamų darbų pobūdis, įmonės statusas ir pan.), ekspertui pateikiami tirti klausimai ir ekspertinio tyrimo objektai. Taigi teismo darbų saugos ekspertizės objektai ir yra tie informaciniai šaltiniai, kuriuos ištyręs ekspertas (specialistas) gali pažinti ekspertizės dalyką sudarančius duomenis (nelaimingą atsitikimą lėmusius faktus, aplinkybes ir kt.). TEISĖS IR TECHNINĖS NORMOS Kiekvieną žmonių veiklą reglamentuoja įvairios normų grupės. Ne išimtis yra ir darbų saugą reglamentuojančios normos. Darbų saugos atžvilgiu vienos normos yra taikomos reguliuoti žmonių santykius, o kitos - žmonių ir materialios tikrovės santykius. Pagal savo prigimtį ir požymius šios normos sąlygiškai skirstomos į teisės normas ir technines normas. Kaip nurodoma teisės teorijos šaltiniuose, teisės normos yra socialinių normų, reguliuojančių žmonių santykius, visumos dalis, o techninės - žmonių santykius su gamta reguliuojančių normų visuma. Iš technologijos mokslų prigimties išplaukiančių normų teismo darbų saugos ekspertiniai tyrimai yra atliekami pagal technines normas. Laikantis šios nuostatos, atliekant teismo darbų saugos ekspertizes tiriami ir vertinami techninėmis normomis reguliuojami objektai - žmogaus santykiai su gamta, darbo įrankiais, technologijomis ir kt. Natūralu, kad tokių objektų tyrimas yra neįmanomas ir tiriamų reiškinių negalima suvokti nesinaudojant specialiomis žiniomis. Čia ir yra „specialių žinių" poreikio ištakos. Kaip minėta, teisės normos priskiriamos prie socialinių normų, kurių paskirtis - norminti ir reguliuoti žmonių tarpusavio santykius . Techninės normos nėra socialinės. Tačiau yra atvejų, kai techninės normos virsta teisės normomis. Tokios normos vadinamos techninio turinio socialinėmis teisės normomis. Techninės normos virsta socialinėmis teisės normomis tada, kai kompetentinga valdžios institucija joms suteikia teisės normų galią. Pavyzdžiui, darbų organizavimo, įrenginių įrengimo, įrenginių eksploatavimo nustatyta tvarka valdžios institucijų patirtintose taisyklėse nurodytos techninės normos yra techninio turinio socialinės teisės normos. Teismo darbų saugos ekspertas (specialistas) nelaimingo atsitikimo, kaip reiškinio, tyrimą turi atlikti ne vien pagal technines normas, bet ir pagal techninio turinio socialinės teisės normas. Taigi pagal nurodytus požymius darbų saugos eksperto ir specialisto sprendžiamus klausimus, susijusius su nelaimingo atsitikimo tyrimu, sąlygiškai galima suskirstyti į tris grupes: 1) teisinius, 2) techninius, 3) teisinius-techninius. Atliekant teismo darbų saugos ekspertizes (tyrimus), teisinius klausimus sprendžia valstybės institucijos, techninius uždavinius - darbų saugos specialių žinių turėtojai (ekspertai ir specialistai), o teisinius-techninius uždavinius - valstybės institucijos kartu su darbų saugos ekspertais ir specialistais. Taigi darbų saugos ekspertams ir specialistams yra svarbu žinoti visų trijų grupių teisės normų sąvokas ir jų požymius ir, tik tai suvokus, galima kvalifikuotai motyvuoti savo, kaip specialių žinių turėtojų, kompetencijos ribas. TEISMO DARBŲ SAUGOS EKSPERTO (SPECIALISTO) SPRENDŽIAMI KLAUSIMAI Atlikdami teismo darbų saugos ekspertinius tyrimus ekspertai (specialistai) susiduria su tirti pateiktų klausimų atranka, juos privalo priskirti savo kompetencijai arba jų nepriskirti. Toliau aptariami bendri klausimų grupavimo, priskiriant juos prie specialių žinių srities ar nepriskiriant, kriterijai. Šie kriterijai turėtų būti taikomi visiems ekspertams (specialistams). Teismo darbų saugos ekspertas (specialistas), analizuodamas jam pavestus spręsti klausimus, turi vadovautis nuostata, kad jo sprendžiamų klausimų erdvė apsiriboja technologijos mokslų srities klausimais. Tai esminis kriterijus ir požymis, kuriuo turi vadovautis teismo darbų saugos ekspertas (specialistas). Darbų saugos ekspertas (specialistas) turi žinoti, kad baudžiamojo, civilinio arba administracinio procesų tvarka nagrinėjant darbų saugos taisyklių reikalavimų pažeidimo atvejus, specialių žinių ribų atžvilgiu sprendžiamus uždavinius galima suskirstyti į tris grupes: 1) išimtinai teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų kompetencijai priskiriamus spręsti uždavinius, pavyzdžiui, priimti procesinius sprendimus, taikyti sankcijas, kvalifikuoti nusikaltimą ir t. t., kuriuos sąlygiškai galima pavadinti teisiniais; 2) mišrius, teisėsaugos institucijų pareigūnams ir specialių žinių turėtojams (ekspertams ir specialistams) kartu arba atskirai priskiriamus spręsti klausimus, pavyzdžiui, įvykio vietos tyrimas, jį organizuojant ikiteisminio tyrimo tyrėjui, kuriuos sąlygiškai galima vadinti teisinio-techninio pobūdžio uždaviniais; 3) išimtinai eksperto (specialisto) kompetencijai priskiriamus spręsti klausimus, pavyzdžiui, remiantis specialiomis žiniomis parinkti ekspertinio tyrimo metodus, būdus ir priemones ir juos naudoti, nustatyti nelaimingo atsitikimo mechanizmą, ir kt. Taip suklasifikavus klausimus ima ryškėti ir „specialių žinių" ribos. Pirmos grupės klausimų ekspertas ir specialistas nesprendžia, tačiau tai turi motyvuoti. Savo motyvus tokiu atveju ekspertas turi grįsti savo, kaip specialių žinių turėtojo, kompetencija ir įrodyti, kad pagal atitinkamus požymius šis klausimas nėra jo kompetencija, t.y. nurodyti, kad jis nekompetetingas spręsti tokį klausimą. Būna atveju, kai klausimai yra iš specialių žinių srities (yra eksperto kompetencija), tačiau jų išspręsti negalima. Tai taip pat privalu motyvuoti. Taigi yra atvejų, kai darbų saugos ekspertas ar specialistas dėl vienų ar kitų priežasčių pateiktų tirti uždavinių negali išspręsti. Tada tenka atsisakyti spręsti klausimus. Teismo darbų saugos ekspertas (specialistas) gali atsisakyti spręsti jam pavestą vieną ar kitą klausimą vadovaudamasis šiais kriterijais: 1) klausimas yra išimtinė teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų kompetencija (teisinio pobūdžio klausimas), pavyzdžiui, ekspertui (specialistui) pavedama nustatyti, ar asmens (subjekto) veika yra nusikalstama, ar nagrinėjamu atveju buvo darbo santykiai ar jų nebuvo, ar nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu ar su juo nesusijęs ir pan.; 2) klausimas, nors ir reikia „specialių žinių", tačiau savo turiniu ir esme išeina už teismo darbų saugos ekspertizės rūšies ribų, pavyzdžiui, darbų saugos ekspertui (specialistui) pavedama nustatyti žuvusio asmens mirties priežastį, traumos pobūdį, sveikatos sutrikdymo mastą ir pan., tai priskirtina teismo medicinos specialisto kompetencijai; 3) klausimas, nors ir priklauso darbų saugos eksperto (specialisto) kompetencijai, tačiau nėra žinoma tyrimų metodika (arba jos nėra) arba nėra techninės bazės (techninių priemonių) tyrimams atlikti, pavyzdžiui, elektros traumos atveju atlikti eksperimentą su gyvu žmogumi arba atlikti eksperimentą apsauginių priemonių savybių kitimui per laiką nustatyti ir pan.; 4) klausimo tyrimui pradėti pateiktoje medžiagoje nėra tam būtinų pradinių duomenų, pavyzdžiui, klausiama, ar darbų saugos instrukcijos turinys atitinka norminių aktų normas, tačiau nepateikta instrukcija, ir pan.; 5) atsakant į klausimą nereikia taikyti darbų saugos „specialių žinių", t. y. klausimas yra paprastų žinių lygmens, pavyzdžiui, klausiama, ar nelaimingo atsitikimo atveju nukentėjęs buvo apmokytas, instruktuotas ir atestuotas, o bylos medžiagoje tam faktui patvirtinti yra reikiami dokumentai (kvalifikacijos įgijimą patvirtinantis dokumentas, atestatas ir instruktavimo žurnalas, kuriame nukentėjusį asmenį instruktavusio ir nukentėjusio parašais patvirtinta, kad jis buvo instruktuotas, ir pan.). Vadovaujantis nurodytais kriterijais teismo darbų saugos ekspertui (specialistui) pateiktus klausimus nesudėtinga sugrupuoti į sprendžiamus ir nesprendžiamus. DARBŲ SAUGOS EKSPERTO KOMPETENCIJA Minėta, kad darbų saugos eksperto kompetencija bendruoju atveju apsiriboja technologijos mokslų krypties, dažniausiai inžinerinių žinių, erdve. Tačiau ekspertinė praktika rodo, kad pagal pateikiamų klausimų esmę ekspertas (specialistas) yra verčiamas spręsti ir ne jo kompetencijai priskirtinus uždavinius, pavyzdžiui, teisinius klausimus. Tad natūralu, kad teismo darbų saugos ekspertinėje praktikoje egzistuoja dar iki šiol galutinai neišspręsta teisinių ir specialių žinių santykio ir ribų problema. Nenagrinėjant teismo darbų saugos eksperto kompetencijos ribų klausimo teoriniu požiūriu, jį vaizdžiau galima iliustruoti 1 pav. pateikiama schema. Šioje schemoje vaizduojamas klasikinis darbų saugos ekspertizės sprendžiamas uždavinys, atsakant į klausimą: Kokios yra nelaimingo atsitikimo (NA) priežastys? Teikiama 1 pav. schema sudaryta vadovaujantis aposterioriniu (pagrįsto patirtimi) pažinimu sudaryto „priežasčių medžio" principu, išskiriant atskirus tyrimus, t.y. tyrimą suskaidant kompetencijos požiūriu. 1. Tam tikrų įvykį lėmusių aplinkybių ikiteisminis tyrimas (teisinio tyrimo dalykas) ↓ 2. Traumos pobūdžio ir ją sukėlusių veiksnių nustatymas (teismo medicinos dalykas) ↓ 3. NA lėmusių techninio ir organizacinio pobūdžio aplinkybių tyrimas (darbų saugos ekspertizės dalykas) ↓ 4. Galimų su NA susijusių nuolatinio ir atsitiktinio pobūdžio pavojingų ir kenksmingų veiksnių šaltinių susidarymo aplinkybių tyrimas (darbų saugos ekspertizės dalykas) ↓ 5. Pavojingų ir kenksmingų veiksnių, sukėlusių NA, nustatymas (darbų saugos ekspertizės dalykas) ↓ 6. NA techninio ir organizacinio pobūdžio priežasčių ir įvykio mechanizmo nustatymas (darbų saugos ekspertizės dalykas) ↓ 7. Paskirų subjektų veikos vertinimas (teisinio tyrimo dalykas) 1 pav. Bendroji darbų saugos ekspertizės nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis schema Iš pateiktos schemos matyti, kad teismo darbų saugos eksperto kompetencijai priskiriamas 3, 4, 5 ir 6 sritims priklausančių klausimų sprendimas. Taigi darbų saugos ekspertas nesprendžia paskirų subjektų baudžiamosios veikos, medicinos mokslo ir kitų klausimų, kurie nepriklauso technologijos mokslų sričiai. UNIVERSALUSIS „PRIEŽASČIŲ MEDŽIO" PRINCIPAS Nelaimingas atsitikimas - tai nenumatytas, neplanuotas, pavojingų ar kenksmingų veiksnių nulemtas ir dėl jų poveikio atsitikęs įvykis, kurio padarinys yra trauma. Traumos pobūdį, jos požymius, galimą jos padarymo būdą ir galimas jai sukelti priemones nustato ne teismo darbų saugos ekspertas (specialistas), o kitos srities specialistas - teismo medicinos ekspertas (specialistas). Darbų saugos ekspertas (specialistas) nėra kompetentingas ir negali revizuoti bei vertinti teismo medicinos ekspertų (specialistų) išvadų. Jis tik remiasi jomis. Pavyzdžiui, teismo medicinos ekspertas (specialistas), nustatęs, kad žmogus mirė į jo kvėpavimo organus patekus kenksmingos medžiagos - acetono, t. y. apsinuodijus acetonu, turi nustatyti pavojingo veiksnio (tokiu atveju - acetono) šaltinį, įvertinti, jei įmanoma, jo koncentraciją kvėpuojamame ore, acetono garų pasklidimo būdą, taip pat išnagrinėti visas galimas aplinkybes, kurios galėjo lemti acetono garų atsiradimą žmogaus kvėpuojamoje aplinkoje. Taigi tokiu atveju, jeigu pats nelaimingas atsitikimas suvokiamas kaip reiškinys, tai jo kilimą nulėmusiais priežastis ir patį vyksmą (mechanizmą) ekspertas (specialistas) turi suvokti kaip susijusių įvykių, dėl kurių ir įvyko nelaimingas atsitikimas, sistemą. Pavaizduoti tokią sistemą patogu naudotis „priežasčių medžio" principu. Kad ir kaip būtų, darbų saugos ekspertas (specialistas), tirdamas nelaimingo atsitikimo priežastis ir jį sukėlusias aplinkybes, nelaimingą atsitikimą turi įsivaizduoti ne kaip įvykį, o kaip reiškinį. Nelaimingą atsitikimą, kaip reiškinį, galima iliustruoti schema, kurią įprasta vadinti „priežasčių medžiu". Kaip rodo nelaimingų atsitikimų teismo ekspertinė praktika, specialios žinios yra būtinos nelaimingo atsitikimo esmei, jo aplinkybėms ir priežastims atskleisti. Siekiant tokio tikslo reikia atkurti iki nelaimingo atsitikimo buvusių ir ,susijusių įvykių grandinę (įvykių seką). Tokia diagrama vaizduojama grandinė ir vadinama „priežasčių medžiu". Diagramai sudaryti yra būtina nustatyti ir chronologine tvarka fiksuoti visus su nelaimingu atsitikimu galimais loginiais ryšiais susijusius įvykius. Tik turint „priežasčių medžio" diagramą ir ją analizuojant galima nustatyti visų tarpinių, iki nelaimingo atsitikimo įvykusių įvykių priežastinį ryšį, kartu priežastinį nelaimingo atsitikimo padarinių, jį sukėlusių veiksnių ir šių veiksnių šaltinių susidarymo aplinkybių ryšį. Sudarydamas nelaimingo atsitikimo „priežasčių medžio" diagramą, ekspertas turi ištirti visus, tiek nuolatinius, tiek atsitiktinius veiksnius, kurie galėjo lemti nelaimingo atsitikimo kilimą, ir jų šaltinius. Tai labai svarbu, nes savo prigimtimi ir teisiniu požiūriu atsitiktinių ir nuolatinių veiksnių ir jų šaltinių susidarymo vertinimas gali būti kitoks. Ignoruojant „priežasčių medžio" principą dažnai ne tik neatskleidžiamas nelaimingo atsitikimo mechanizmas, bet ir atliekant ekspertinius tyrimus nukrypstama į bendras, tyrimo pradžioje jau žinomas, nelaimingo atsitikimo priežastis, kurioms nereikia ekspertinio tyrimo, pavyzdžiui, nurodomos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys: manipuliavimas daiktais, rankomis perkeliant ir pernešant krovinius; griuvimas ant paviršiaus; kritimas iš aukščio; atsitrenkimas į kietą daiktą; krentančio daikto užkritimas ant žmogaus; mašinos arba įrankio naudojimas; elektros trauma ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios ir panašaus pobūdžio, nereikalaujančios specialių žinių taikymo neišplaukiančios išvados, nepateikia naujos informacijos teisėsaugos institucijoms, neatskleidžia įvykio, kaip reiškinio, esmės ir mechanizmo, nes lieka neišaiškintos specialiosios nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir jo mechanizmas, kaip visų tarpinių būvių ir procesų iki jam įvykstant visuma. Tokių ekspertizių efektyvumas yra nedidelis. Naudojantis „priežasčių medžio" principu iliustruojami visi užfiksuoti, nelaimingą atsitikimą lėmę įvykiai, parodomi loginiai ir chronologiniai jų ryšiai. Tik taip įvykio, kaip reiškinio, kilimas tampa suprantamas ir akivaizdus. Tarkime, kad apie nelaimingą atsitikimą turima tokia informacija: statybos aikštelėje ant žemės paviršiaus esančios betoninės plokštės rastas su sužalota galva suvirintojas A, kuriam statybos darbų vykdytojas B buvo davęs užduotį, maždaug šešių metrų aukštyje, stovint ant keltuvo aikštelės, vykdyti metalinės konstrukcijos suvirinimo darbus. Nustatyta, kad tiesiogiai prieš nelaimingą atsitikimą suvirintojas A, būdamas statybinio keltuvo aikštelėje, vykdė suvirinimo elektra darbus ir iš jos nukrito ant betoninės plokštės, kuri buvo padėta ant žemės. Teismo medicinos ekspertas (specialistas) nustatė, kad A galva sužalota ja atsitrenkus į kietą plokščią paviršių. Darbų saugos eksperto (specialisto) prašoma nurodyti įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis ir jo mechanizmą. Šiuo atveju akivaizdu, kad bendroji nelaimingo atsitikimo priežastis yra kritimas iš aukščio, tačiau priimti procesinį sprendimą to nepakanka, nes nežinomos kritimą nulėmusios aplinkybės, kritimą sukėlę veiksniai ir jų šaltiniai, taip pat suvirintojų saugai užtikrinti organizacinių ir techninių priemonių pakankamumas, jų atitiktis reikalavimams ir kas tai turėjo įgyvendinti. Aprašytu atveju suvirintojo A kritimą iš aukščio galėjo lemti: 1. Suvirintojo A profesinės kvalifikacijos ir jo vykdomų darbų pobūdžio neatitiktis, pavyzdžiui, jis dirbo aukštalipių darbų kategorijai priskirtus darbus, neapmokytas jų dirbti ir neturėdamas teisės jų dirbti; 2. Darbai vykdyti aukštyje nesinaudojant norminiuose aktuose nurodytomis privalomomis individualiai apsaugai skirtomis apsauginėmis priemonėmis; 3. Statybinis keltuvas naudotas ne pagal jo paskirtį suvirinimo darbams atlikti; 4. Statybinis keltuvas saugos atžvilgiu buvo techniškai netvarkingas; 5. Techniškai netvarkingas suvirinimo elektra aparatas ir jo elektrinės grandinės; 6. Statybinio keltuvo įrengimas neatitiko norminiuose aktuose numatytų saugos reikalavimų; 7. Suvirinimo elektra aparato įrengimas neatitiko norminiuose aktuose numatytų saugos reikalavimų; 8. Darbų vykdytojas B davė suvirintojui A užduotį, prieštaraujančią darbų saugos teisės aktų nustatytos tvarkos reikalavimams; 9. Nesilaikyta nustatytos suvirinimo darbų technologijos; 10. Nesaugūs suvirintojo A veiksmai ir kt. Toks išankstinis galimų nelaimingo atsitikimo priežasčių įvardijimas išlieka versijų lygmens ir yra neįrodytas, todėl kiekviena nurodyta, galima eksperto (specialisto) versija turi būti ištirta, patikrinta, įrodyta arba paneigta. Kol nesudaryta „priežasčių medžio" diagrama, nurodytos galimos nelaimingo atsitikimo priežastys tėra tik iškeltų versijų lygmens. Kiekvieną iš jų būtina arba priežastiniais ryšiais susieti su nelaimingu atsitikimu, arba paneigti, tam ir padeda „priežasčių medis". Jį sudarant būtina ištirti nelaimingą atsitikimą nulėmusius nuolatinius ir atsitiktinius veiksnius, nurodyti ir aptarti jų požymius bei juos sukėlusias priežastis ir aplinkybes. „Priežasčių medis" ekspertinėje praktikoje yra vienas iš būdų patikrinti iškeltas versijas, jas pagrįsti arba atmesti. „Priežasčių medžio" principo taikymas gerokai padidina teismo ekspertizių efektyvumą. APIBENDRINAMOJI TYRIMO SCHEMA Esminis nelaimingų atsitikimų tyrimo trūkumas yra tas, kad, tiriant įvykius, susijusius su techninių įrenginių panaudojimu, dažniausiai apsiribojama saugos tyrimu tik paskutinėje jų gyvavimo stadijoje. Tai - ydinga praktika. Todėl ekspertinėje praktikoje įvykis turi būti vertinamas platesniu požiūriu. Tokiu atveju būtina apžvelgti visas techninių įrenginių gyvavimo stadijas ir tik paskui tyrimus sutelkti į vieną ar kelias stadijas. Kiekvieno techninio įrengimo atsiradimo, sukūrimo, įdiegimo, panaudojimo ir baigties procesą galima suskirstyti į atskiras stadijas ir pavaizduoti 2 pav. teikiama schema, kuri vaizduoja ne tik atskiras techninio kūrinio gyvavimo stadijas ir kai kuriuos jų požymius, bet ir jo gyvavimą kaip sistemą. STADIJOS: Kūrimas →Projektavimas →Gamyba →Įrengimas →Eksploatavimas → Eksploatavimo baigtis ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ TEISĖS Autorių → Projektavimą → Gamybą → Įrengimą → Eksploatavimą → Eksploatavimo nutraukimą AKTAI teises reglamentuojantys norminiai teisės aktai ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ IŠRAIŠKA: Atradimas →Projektas →Gaminys → Įrenginys → Eksploatuo- → Netinkamas Išradimas jamas įrenginys eksploatuoti įrenginys ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ ↓ SUBJEKTAI: Atradėjas → Projek- → Gamin- → Įrengėjas → Eksploatuo- → Eksploatuo- Išradėjas tuotojas tojas tojas tojas 2 pav. Techninio irenginio gyvavimo schema Pavaizduotoje 2 pav. schemoje visas techninio įrenginio gyvavimas yra suskirstytas į šešias stadijas. Kiekvienoje stadijoje darbų saugos reikalavimai reglamentuojami atskirais specialiais teisės aktais. Už šių reikalavimų užtikrinimą yra atsakingi tam tikri subjektai, nes kiekvienoje stadijoje kiekvienas kūrinys įgauna tam tikrą apibrėžtą būseną ir išraišką.Natūralu, kad darbų saugos reikalavimai kiekvienoje stadijoje yra įgyvendinami skirtingais būdais ir priemonėmis. Todėl jų įgyvendinimas ir yra priskirtinas kitai subjektų grupei, o tai priežastinio ryšio atžvilgiu yra labai svarbu priimant procesinius ir kitus sprendimus. Pavyzdžiui, projektavimo stadijoje darbų saugos reikalavimų taikymo arba priemonių nenumatymas pasikartos visoms kitoms vėlesnėms stadijoms. Todėl tokiu atveju pažeidimą sukėlė projektuotojo veika, o ne eksploatuotojo, nors įvykis bus įvykęs ir eksploatacijos stadijoje. Nustatyti, kurioje iš nurodytų stadijų glūdi nelaimingo atsitikimo priežastys, yra darbų saugos eksperto (specialisto) uždavinys. Nustačius stadijas, tolesnis ekspertinis tyrimas atliekamas tų stadijų apibrėžtyje. Iš to matyti, kad esminė klaida nelaimingo atsitikimo priežastis analizuoti tik eksploatacijos stadijoje, neįvertinus jų ištakų kitomis stadijomis. Taip pat pabrėžtina, kad 2 pav. pateikta schema techninio įrenginio gyvavimo procesą „kūrimo užuomazgos - eksploatavimo baigtis" vaizduoja kaip sistemą, kurią turi įvertinti teismo darbų saugos ekspertas arba specialistas, prieš atlikdamas teismo darbų saugos ekspertizę.


	Naujienos Veikla Teisinė informacija Struktūra ir kontaktai Nuorodos Klausimai



	Lvovo g. 19a, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314 Tel.: +370 5 2638540, faks.: +370 5 2728268 El. paštas: info@ltec.lt © Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008 Valstybės biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre