Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Balistinė ir šūvio pėdsakų ekspertizė
 

Balistinė ir šūvio aplinkybių ekspertizė tiria šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, jų dalis, medžiagas ir įrangą, naudojamą ginklams ir šaudmenims gaminti, šūvio pėdsakus ir šūvio aplinkybes.

Balistinės ir šūvio aplinkybių ekspertizės pagrindiniai uždaviniai yra objektų priskyrimas šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, jų rūšies, pavyzdžio, modelio ir kalibro, pagaminimo būdo, techninės būklės ir tinkamumo šaudymui, šūvio pėdsakų ant kliūties ir šovusiojo, šūvio aplinkybių (šūvio atstumo, krypties, šovusiojo, ginklo ir nukentėjusiojo tarpusavio padėties šūvio metu ir kt.) nustatymas bei ginklo identifikavimas pagal paliktus pėdsakus ant kulkų ir tūtelių.

Šios ekspertizės objektai yra rankiniai šaunamieji ginklai ir jų dalys, šaudmenys (įvairaus kalibro, pavyzdžio ir paskirties šoviniai) ir jų dalys (kulkos, grankulkės, šratai, tūtelės, kamščiai, tarpikliai, parakas, kapsulės), medžiagos ir įranga, naudojama ginklu ir šaudmenų gamybai, šūvio pėdsakai ant pažeistų objektų, ant šovusiojo ir pačiame ginkle, lyginamieji pavyzdžiai (kulkos, tūtelės) atliekant identifikacinius tyrimus, bylos medžiaga, kurioje yra faktinių duomenų, reikšmingų ekspertizės uždaviniams spręsti (įvykio vietos apžiūros protokolai, tardymo eksperimentų protokolai, kitų balistinių ekspertizių ir teismo medicinos ekspertizių aktai, lentelės su nuotraukomis, planai, schemos ir pan.).

Balistinė ir šūvio aplinkybių ekspertizė tiria visų rūšių rankinius šaunamuosius ginklus. Tai yra:
- pramoninės (fabrikinės), amatininkų gamybos, perdirbti bei savadarbiai rankiniai šaunamieji ginklai (automatai, šautuvai, karabinai, medžiokliniai šautuvai, pistoletai-kulkosvaidžiai, pistoletai ir revolveriai, pneumatiniai šautuvai ir pistoletai, dujiniai pistoletai ir revolveriai), jų dalys ir priedėliai;
- savadarbiai atipiniai šaunamieji ginklai (ginklai, užmaskuoti įvairiais ūkinės-buitinės paskirties daiktais arba nestandartiniai ginklai, savo išore nepanašūs į šaunamuosius ginklus, pvz. šaudantis parkeris ir pan.);

Taip pat tiriami ūkinės-buitinės ir specialios paskirties pramoninės gamybos daiktai, kurie nėra skirti taikinių sunaikinimui (statybiniai instrumentai, signaliniai įrenginiai, signaliniai pistoletai ir revolveriai, ginklų maketai, kopijos, žaislai, įrenginiai galvijų užmušimui ir gyvūnų neutralizavimui ir kt.), tačiau turintys atskirus, šaunamiesiems ginklams būdingus konstrukcinius elementus, mechanizmus arba išorinius požymius;

Šūvio pėdsakai tiriami siekiant išsiaiškinti šūvio aplinkybes. Tiriant šūvio pėdsakus pačiame šaunamajame ginkle, kaip ekspertizės objektus, sprendžiama, ar iš ginklo buvo šauta po paskutinio jo valymo. Šūvio pėdsakai ginkle - tai apdegusios parako dalelės, suodžiai, metalizacija nuo sviedinių ginklo vamzdyje. Šiuos pėdsakus nuo ginklo nuima tik pats ekspertas, atliekantis tyrimą.

Šūvio pėdsakai ant pažeistų objektų būna dviejų rūšių:
- pagrindiniai - tai sviedinių kontaktinio poveikio pėdsakai: kiauryminiai ar paviršiniai pažeidimai, deformacijos. Šie pėdsakai gali būti pirminiai, padaryti tiesioginiais sviedinių pataikymais, arba antriniai, padaryti suirusių sviedinių fragmentais ar tiesioginio pataikymo metu nuo kliūties nuskeltomis kietomis dalelėmis;
- papildomi - tai papildomų artimo šūvio faktorių pėdsakai: štancmarkė (pėdsakai pažeidimų kraštuose, atsidarę dėl ginklo vamzdžio laibgalio kontakto su kliūtimi), mechaninio poveikio (audeklo plyšimai, atsiradę dėl parako degimo dujų bangos smūgio), temperaturinio poveikio (apdegimai arba apsilydymai, atsiradę dėl degančio parako liepsnos poveikio), įstrigusios į kliūtį apdegusios parako dalelės, šūvio suodžių nuosėdos, ginklo tepalo dalelės, užtiškusios ant kliūties (pastarosios atsiranda tik atliekant pirmą šūvį iš sutepto ginklo vamzdžio kanalo). Šie pėdsakai gana stabilūs, dažniausiai matomi apžiūrint vizualiai. Juos užfiksuoti, paimti ir pateikti tirti gali pats bylą tiriantis pareigūnas.

Šūvio pėdsakai ant šovusiojo - tai šūvio metu susidarančių kapsulės medžiagos sprogimo ir parako degimo produktų dalelės, išsisklaidančios artimoje ginklo aplinkoje ir nusėdančios ant šovusiojo rankų, veido, plaukų ir viršutinių drabužių. Šios dalelės labai smulkios, daugumos jų skersmuo 0,1-1 mikrometras. Joms nustatyti naudojamas atominės absorbcijos analizės (AAA) metodas, skenuojančios elektroninės mikroskopijos su energodispersine rentgeno mikroanalize (SEM - EDS) metodas, kai kurie kiti fizikiniai cheminiai metodai, pavyzdžiui parafinoarlateksotestai su cheminiu šūvio pėdsakų išryškinimu. Patikimiausias ir informatyviausias yra SEM - EDS metodas. Šiuo metodu galima ištirti smulkiausių dalelių morfologiją ir elementinę sudėtį, o tai leidžia nustatyti, ar įtariamasis asmuo pastaruoju metu šaudė, ar turėjo kontaktą su šaunamuoju ginklu. Šis šūvio pėdsakų tyrimo metodas taikomas ir Lietuvos teismo ekspertizės centre.

Svarbi aplinkybė, nuo kurios priklauso šūvio pėdsakų radimo ant šovusiojo sėkmė, yra po šūvio praėjęs laikas, todėl turi būti užtikrinama galimybė kuo greičiau paimti šūvio pėdsakus nuo įtariamojo. Tai turėtų daryti įtariamąjį sulaikantys, tam apmokyti ir aprūpinti reikiama įranga policijos pareigūnai.

Lyginamieji pavyzdžiai (kulkos, tūtelės) tiriami atliekant identifikacinius tyrimus Šie pavyzdžiai gaunami atliekant eksperimentinį šaudymą iš identifikuojamojo ginklo. Lyginamųjų pavyzdžių kokybė priklauso nuo įvairių aplinkybių, kurias įvertinti dažniausiai gali tik ekspertas. Todėl identifikuojamas ginklas ir šoviniai pateikiami ekspertinei įstaigai, kur lyginamuosius pavyzdžius paruoš pats ekspertas. Identifikaciniai tyrimai taip pat gali būti atliekami lyginant kulkas ir tūteles, paimtas iš įvykio vietos, tarpusavyje o taip pat su kulkomis ir tūtelėmis, esančiomis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus Neatskleistų nusikaltimų kulkų ir tūtelių kolekcijoje.

Ginklų rūšys ir jų klasifikavimas

2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme šaunamasis ginklas apibūdinamas kaip įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas šaunamuosius ginklus ir šaudmenis klasifikuoja pagal pavojingumo laipsnį ir skirsto juos į keturias kategorijas - A, B, C ir D (žr. įstatymą)

Šaunamieji ginklai klasifikuojami ir kitais pagrindais: pagal paskirtį, kalibrą, vamzdžio kanalo konstrukciją, automatizacijos laipsnį, vamzdžio ilgį, gamybos būdą ir kt.

Ginklai pagal jų paskirtį skirstomi į kovinius, tarnybinius ir civilinius. Koviniai ir tarnybiniai - tai automatai, pistoletai-kulkosvaidžiai, šautuvai, karabinai, pistoletai ir revolveriai Tokiais ginklais apginkluota Lietuvos kariuomenė, policija, valstybės saugumo, prokuratūros pareigūnai.

Civiliniai ginklai - tai medžiokliniai lygiavamzdžiai ir graižtviniai šautuvai ir karabinai, lygiavamzdžiai šautuvai, pistoletai ir revolveriai, įsigyti savigynai, sportiniai lygiavamzdžiai ir graižtviniai šautuvai, pistoletai ir revolveriai, dujiniai pistoletai ir revolveriai, pneumatiniai šautuvai, pistoletai ir revolveriai pramoginiam šaudymui laisvalaikiu.

Pagal kalibrą ginklai skirstomi į:
- mažo kalibro - iki 6,5 mm (pvz. 4 mm ir 6 mm kalibro revolveriai Kora Brno, Alfa, skirti šaudyti Floberto šoviniais, 5,6 mm kalibro šautuvai TOZ, Margolino konstrukcijos pistoletas, .22 kalibro revolveriai Arminius, 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatai, 6,35 mm kalibro įvairių modifikacijų pistoletai Walther, Beretta);
- vidutinio arba normalaus kalibro - 6,5-9 mm (pvz. 7,62 mm kalibro pistoletas TT, 7,63 mm kalibro įvairių modifikacijų pistoletai Mauzer, 7,65 mm pistoletai Walther PP ir PPK, 9 mm kalibro pistoletai PM, ČZ 75, ČZ 75 Compact, Glock 17);
- stambaus kalibro - daugiau kaip 9 mm (11,43 mm kalibro 1911 m. pavyzdžio pistoletas Colt).

Pagal vamzdžio kanalo konstrukciją:
- graižtviniai, kurių vamzdžio kanale yra graižtvos, suteikiančios kulkai sukamąjį judėjimą;
- lygiavamzdžiai, neturintys vamzdžio kanale graižtvų. Kai kuriuose medžiokliniuose ginkluose, vadinamuosiuose paradoksuose, dalis vamzdžio yra lygi, o dalis, esanti prie laibgalio, turi graižtvas.

Pagal automatizacijos laipsnį:
- automatiniai; tai ginklai, kurie po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai ir kuriais, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti daugiau kaip vieną kartą;
- pusiau automatiniai; tai ginklai, kurie po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negali iššauti daugiau kaip vieną kartą;
- neautomatiniai, kurie skirstomi į:
- pertaisomus; tai ginklai, kurie po kiekvieno šūvio ranka atliekamu veiksmu užtaisomi šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio;
- vienašūvius; tai ginklai su vienu ar keliais vamzdžiais be šovinių dėtuvės, kuriuos prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.

Pagal ilgį (vamzdžio arba paties ginklo):
- trumpieji; tai ginklai, kurių vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm;
- ilgieji; tai ginklai, kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm.

Pagal gamybos būdą:
- pramoninės (fabrikinės) gamybos; tai ginklai, pagaminti ginklų gamyklose prisilaikant nustatytų gamybos standartų;
- nepramoninės (nefabrikinės) gamybos, kurie skirstomi į
- amatininkų; tai ginklai, pagaminti nedidelėse dirbtuvėse naudojant paprasta gamyklinę įranga, nesilaikant standartų, paprastai nedidelėmis partijomis;
- savadarbius; tai ginklai, kurie visiškai pagaminti iš pakliuvusių po ranka medžiagų arba padaryti pritaikius kai kurias fabrikinės gamybos ginklų dalis, taip pat perdirbti pramoninės gamybos ginklai, kai iš esmės pakeičiamos ginklo charakteristikos ar ginklų paskirtis.

Nelegalūs ginklai - tai nelegaliais būdais patekę asmenims ir neregistruoti fabrikinės gamybos įvairus šaunamieji ginklai, tarp jų koviniai ir tarnybiniai ginklai, medžiokliniai, savadarbiai, pagaminti iš pakliuvusių po ranka medžiagų arba perdirbti iš fabrikinės gamybos ginklų - dažniausiai lygiavamzdžių ir graižtvinių šautuvų nupjautvamzdžiai, dujiniai pistoletai, perdirbti pritaikant juos šaudyti koviniais šoviniais ir pan.

Pastaruoju metu Lietuvoje yra paplitę vadinamieji neribotos civilinės apyvartos ginklai, kurie Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskirti prie D kategorijos ginklų. Tai savigynai skirti dujiniai pistoletai ir revolveriai, sportui ir pramogai skirti pneumatiniai šautuvai ir pistoletai, signaliniai šautuvai, pistoletai ir revolveriai; revolveriai, skirti šaudyti 4 mm ir 6 mm kalibro Floberto šoviniais. Šių rūšių ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų - šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami. Minėti ginklai dažnai gaminami kopijuojant žinomų modelių kovinius pistoletus bei revolverius ir iš pirmo žvilgsnio sunkiai nuo jų atskiriami. Tačiau kiekviena minėta ginklų rūšis turi požymių, leidžiančių juos atidžiau apžiūrėjus atskirti nuo kitų rūšių ginklų. Dujinių pistoletų ir revolverių vamzdyje yra pertvara - išilginė metalinė plokštelė, dalijanti vamzdžio kanalą į dvi dalis, arba kita kliūtis, neleidžianti šaudyti iš jų kietais sviediniais, o vamzdžio laibgalyje yra vidinis sriegis specialiam antgaliui, skirtam paleisti signalines raketas, prisukti. Dujinių revolverių būgnelių kamerų priekiniame gale yra segmentinės pertvaros, iš dalies uždarančios kiaurymę. Šių ginklų paviršiuose ant rėmų ar užrakto yra fabrikinio žymėjimo ženklai, leidžiantys juos atskirti nuo kitų rūšių ginklų - kalibro žymėjimas, kur šalia kalibro, pavyzdžiui, „8 mm", „9 mm", „.315", yra prierašai „K", „Knall", „P.A.", „P.A.K.". Ant labiausiai Lietuvoje paplitusių Vokietijos ir Italijos gamybos dujinių pistoletų ir revolverių taip pat yra užrašas (žymuo) apskritime, sudarytas iš raidžių „PTB" ir triženklio skaičiaus - Vokietijos Fizikinio techninio biuro leidimo gaminti ginklą numeris. Šis ženklas rodo, kad ginklas priklauso neribotos apyvartos ginklams. Tokie ginklai gaminami ir trapių metalu, jų konstrukcija apsunkina ginklų perdirbimą ir pritaikymą šaudyti koviniais šoviniais.

Tačiau kai kuriuose valstybėse dujinių pistoletų ir revolverių gaminimui nėra taikomi griežti reikalavimai. Kaip rodo ekspertinė praktika, tokie ginklai dažniausiai perdaromi šaudymui koviniais šoviniais.

Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams, ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti yra nustatyti specialus reikalavimai, kuriuos atitinkantys dujiniai pistoletai ir revolveriai priskiriami D kategorijai. Komisijos nustatyti šie reikalavimai:
1. „PTB" žymeniu paženklinti dujiniai ginklai atitinka D kategorijos dujiniams ginklams keliamus reikalavimus.
2. Nepaženklinti „PTB" žymeniu dujiniai ginklai, kad būtų priskirti D kategorijai, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
a) ginklo vamzdžio, taip pat revolverio būgnelio kamerų konstrukcija turi būti tokia, kad iš ginklo nebūtų galima šaudyti kietu užtaisu (kulkomis, grankulkėmis, šratais) užtaisytais šoviniais. Tam tikslui skirti ginklų konstrukcijos elementai (vamzdžio kanale ir revolverio būgnelio kamerose esančios pertvaros, iškilumai, susiaurėjimai ir pan.) turi būti pastovūs (neišimami, neišsukami), o juos pašalinant turėtų būti negrįžtamai pakeičiama ginklo konstrukcija;
b) ginklo vamzdis su rėmu turi būti sujungti tokiu būdu, kad jų nebūtų galima atskirti vieno nuo kito negrįžtamai nepakeičiant ginklo konstrukcijos;
c) pagrindinės ginklo dalys (vamzdis, spyna (užraktas), būgnelis, rėmas) negali būti pagaminti iš plieno; į vamzdį jo sustiprinimui gali būti įdėtas plonasienis plieninis įdėklas, kurio išorinis skersmuo mažesnis už artimiausią pagal kalibrą kulkos skersmenį;
d) ginklo šovinio lizdo (revolverio būgnelio kameros) konstrukcija ir matmenys turi būti tokie, kad į jį nebūtų galima įstatyti ir iššauti pramoninės gamybos šovinio, užtaisyto kulka, grankulkėmis ar šratais.

Nustatyti reikalavimai dujiniams ginklams taikomi tik importuojant (įvežant) dujinius pistoletus ir revolverius į Lietuvos Respublika. Fizinių asmenų ir ne prekybos tikslais juridinių asmenų teisėtai įsigyti dujiniai ginklai priskiriami D kategorijai nepriklausomai nuo to, ar jie atitinka minėtus reikalavimus.

Pagal konstrukciją labai artimi dujiniams ginklams yra pistoletai ir revolveriai, skirti šaudyti šratiniais šoviniais. Šie ginklai ir jiems skirti šoviniai priskiriami prie A kategorijos ginklų ir šaudmenų, jų civilinė apyvarta yra draudžiama. Šratinius pistoletus ir revolverius atskirti nuo dujinių lengviausiai galima pagal fabrikinius užrašus. Dažniausiai šie ginklai yra .35 (9 mm) kalibro. Jų paviršiuose yra užrašai, nurodantys kalibrą ir šovinių rūšį - „.35 Gr", „.35 Gren", „.35 Grenaille".

Pneumatinius pistoletus ir revolverius apžiūrint galima atskirti nuo kitų rūšių ginklų pagal mažą vamzdžio kanalo skersmenį - 4,5 mm ir fabrikinius užrašus, nurodančius ginklo kalibrą, pavyzdžiui, „Kal .4,5 mm", „4,5 mm/.177", taip pat ženklą, kurį sudaro raidė „F" penkiakampyje, nurodanti, kad ginklas priklauso neribotos apyvartos ginklams, iš kurio iššauta sviedinio energija neviršija 7,5 džaulio. Yra ir didesnio - 5,0 mm, 5,5 mm ir 6,35 mm kalibro sportinių pneumatinių pistoletų, revolverių ir šautuvų, kurie neturi ženklo. Tokių ginklų, jei iš jų iššautų sviedinių kinetinė energija viršija 7,5 J, apyvarta ribojama.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu pneumatiniai ginklai priskirti prie nešaunamųjų ginklų. Šie ginklai pagal išorinę išvaizdą, konstrukciją, veikimo principą, iššautų sviedinių (kulkų) charakteristiką, paliekamus pėdsakus yra labai artimi šaunamiesiems ginklams. Todėl tikslinga, kad jų tyrimą atlieka teismo balistikos ekspertai.

Ginklus, skirtus šaudyti 4 mm ir 6 mm kalibro Floberto šoviniais, galima atskirti pagal fabrikinius užrašus, nurodančius jų kalibrą ir šovinių rūšį, pavyzdžiui, „Kal 4 mm Randz lang", „Kal 6 mm Flobert short", „Cal 4 mm Randz long". Šios rūšies 4 mm kalibro ginklai taip pat turi ženklus , „7,5J", , nurodančius, kad ginklas priklauso neribotos apyvartos ginklams. Šios rūšies abiejų kalibrų ginklai priskiriami prie D kategorijos ginklų.

Šovinių rūšys ir jų klasifikavimas

Klasifikuojant balistinės ekspertizės objektus - šovinius ir jų dalis (čia bus rašoma tik apie unitarinius šovinius), visų pirma juos galima suskirstyti į šovinius, skirtus graižtviniams ginklams, šovinius, skirtus lygiavamzdžiams šautuvams, ir kitus (dujinius, garsinius, signalinius, skirtus specialiems techniniams įrengimams, pavyzdžiui, statybinius - montažinius).

Pagrindinė šovinį, kaip ir šaunamąjį ginklą, apibūdinanti charakteristika yra jo kalibras. Graižtvinių ginklų ir šovinių jiems kalibrą nusako ginklo vamzdžio kanalo skersmuo tarp graižtvų laukų arba tarp graižtvų, arba kulkos liemens skersmuo, arba laisvai pasirenkamas kalibro žymėjimas, siekiant nesumaišyti praktiškai vienodų, tačiau įvairiose šalyse skirtingiems ginklams gaminamų šovinių. Pavyzdžiui, 7,62 mm kalibro Tokarevo, 7,63 mm kalibro Mauzerio ir 7,65 mm kalibro Manlicherio šoviniai yra tos pačios formos ir matmenų kaip ir jų prototipas 7,65 mm kalibro Borchardto šovinys, sukonstruotas 1893 m., tačiau jų kalibras ir rūšis vadinami skirtingai.

Šalyse, kur įsitvirtinusi metrinė matavimo sistema, kalibras išreiškiamas milimetrais ir jo dalimis, o šalyse, kur dominuoja D. Britanijos ilgio matų sistema (D. Britanijoje, JAV), kalibras išreiškiamas šimtosiomis arba tūkstantosiomis colio dalimis. Pavyzdžiui, 9 mm kalibro Brauningo šovinys JAV žymimas .380 A.C.P. (Automatic Colt Pistol) arba .380 Auto. Dėl amerikiečių įtakos kai kurių rūšių ginklų (ypač revolverių) ir šovinių jiems kalibrai ir Europoje žymimi coliais, pavyzdžiui, .32 kal Smith & Wesson, .357 Magnum, .38 kal Smith & Wesson, .45 A.C.P.

Šovinių įvairovė yra labai didelė, tačiau galima išskirti kelis pagrindinius kalibrus ir šovinių rūšis, kurie naudojami daugelyje pasaulio šalių įvairiausiems ginklų modeliams. Iš kovinių ilgavamzdžių ginklų (šautuvų, automatinių šautuvų, šturmo karabinų, automatų), naudojamų ir Lietuvoje, tai būtų 7,62 mm kalibro 1943 metų pavyzdžio tarpinis šovinys 1947 metų pavyzdžio Kalašnikovo automatams, 5,45 mm kalibro tarpinis šovinys 1974 metų pavyzdžio Kalašnikovo automatams, 7,62 mm kalibro (7,62x51) jungtims NATO šovinys automatiniams šautuvams M-14 (komercinis medžioklei skirto šovinio pavadinimas .308 Winchester), 5,56 mm kalibro šovinys 5,56 x 45 (sinonimas .223 Remington) šturmo karabinams M-16.

Labiausiai paplitęs pasaulyje pistoletinis šovinys, naudojamas daugelio šalių gamybos įvairių modelių koviniuose ir tarnybiniuose pistoletuose, pistoletuose-kulkosvaidžiuose yra 9 mm kalibro Liugerio sukonstruotas šovinys (sinonimai 9 mm Parabellum, 9 mm Para, 9 mm P.08, 9 x 19).

Kiti paplitę pistoletiniai šoviniai tai 6,35 mm Brauningo (sinonimai 6,35 mm A.C.P., .25 A.C.P., .25 Auto), 7,65 mm Brauningo (7,65 mm A.C.P., .32 A.C.P., .32 Auto), 9 mm Brauningo trumpas (9 mm Browning kurz, 9 mm kurz, 9 mm Corto, 9 mm Short, .380 A.C.P., .380 Auto, 9 x 17), 9 mm kalibro Makarovo (9 mm M, 9 x 18, 9,2 mm Makarov). Pistoletus, skirtus šaudyti šiais šoviniais, Lietuvoje, gavus atitinkamą leidimą, galima įsigyti savigynai.

Dar vienas labai populiarus ir paplitęs šovinys yra 5,6 mm kalibro kraštinio įskėlimo šovinys (.22 Long Rifle, .22LR).Šis šovinys naudojamas medžioklei, sportiniam šaudymui iš šautuvų, pistoletų, revolverių, savigynai skirtiems pistoletams ir revolveriams.

Be minėtų pistoletinių šovinių, mūsų šalyje balistinės ekspertizės objektais būna 7,62 mm kalibro Tokarevo šoviniai ir jų kulkos bei tūtelės. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 1930/1933 metų pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletų, taip pat buvusios TSRS gamybos pistoletų-kulkosvaidžių PPD, PPS, PPŠ bei Lietuvoje kartais pasitaikančių buvusios Čekoslovakijos gamybos pistoletų ČZ mod. 52 ir Vengrijos gamybos pistoletų T-58. Iš šovinių revolveriams, reikėtų paminėti 7,62 mm kalibro šovinius, skirtus Nagano konstrukcijos revolveriams. Šiais revolveriais ilgus metus buvo apginkluota dar carinės Rusijos kariuomenė ir Raudonoji armija, vėliau Lietuvos teritorijoje jie buvo dar ilgai naudojami kaip tarnybiniai ginklai. Iš legaliai savigynai įsigytų ir nelegalių ginklų dažni yra 5,6 mm kalibro revolveriai, skirti šaudyti 5,6 mm kalibro kraštinio įskėlimo šoviniais. Lietuvoje savigynai galima įsigyti revolverių, skirtų šaudyti .32 kalibro Smith & Wesson, Smith & Wesson long, .38 kalibro Short Colt ir Smith & Wesson šoviniais.

Visus minėtus šovinius pagal jų konstrukciją galima skirstyti į šovinius, turinčius butelio formos ir cilindro formos tūteles. Butelio formos tūteles turi didžioji dauguma šovinių, skirtų šaudyti iš ilgavamzdžių graižtvinių ginklų (išskyrus 5,6 mm kalibro šautuvinius kraštinio įskėlimo ir dar kelis mažiau paplitusius šovinius). Pistoletiniai ir revolveriniai šoviniai turi cilindro (kartais kūgio) formos tūteles (viena iš nedaugelio išimčių - 7,62 mm kalibro šoviniai Tokarevo pistoletams, 7,63 mm kalibro šoviniai Mauzerio pistoletams yra butelinėmis tūtelėmis).

Kulkos graižtvinių ginklų šoviniams yra apvalkalinės, beapvalkalinės ir pusiau apvalkalinės. Apvalkalinės kulkos turi visiškai kulkos galvutę ir liemenį dengiantį apvalkalą, pagamintą iš vario lydinio ar plieno, padengto vario lydiniu. Priklausomai nuo vario lydinio sudėties, kulkos apvalkalas yra rausvos, gelsvos ar baltos spalvos. Pastaraisiais metais pradėti gaminti šoviniai, kurių kulkų paviršius padengiamas molibdeno bisulfitu (MoS2) kulkos trinčiai vamzdžio kanale sumažinti. Turinčios tokią dangą kulkos yra juosvos ar juodos spalvos.

Apvalkalinių kulkų šerdys yra švininės arba plieninės. Specialios paskirties kulkos, skirtos koviniams ginklams, priklausomai nuo jų paskirties, gali būti užpildytos trasuojančia arba padegamąja medžiaga, turėti kietmetalio šerdį. Atskirti tokia kulka užtaisytus šovinius galima pagal jų žymėjimą, paprastai daromą ant kulkos priekio ar tūtelės dugnelio įvairių spalvų laku ar dažais.

Pusiau apvalkalinėse kulkose apvalkalas nedengia kulkos galvutės priekinę dalį, bet ištisai dengia kulkos liemenį ir apačią. Tokios konstrukcijos kulkos vadinamos ekspansyviomis. Susidūrusios su kliūtimi, jos lengvai deformuojasi (susiplodama išsiplečia kulkos priekinė dalis) arba suskyla į kelias dalis. Tuo pasiekiamas didesnis kulkos žalojamasis poveikis. Tarptautinėmis sutartimis ekspansyvias kulkas naudoti prieš žmogų draudžiama. Šios kulkos naudojamos medžioklei. Kai kurių modelių pusiau apvalkalinės kulkos didesniam ekspansyvumui pasiekti gaminamos tuščiaviduriu smaigaliu. Pusiau apvalkalinių kulkų šerdys yra švininės (tiksliau iš švino lydinio, turinčio iki kelių procentų stibio).

Beapvalkalinės kulkos gaminamos iš švino (švino lydinio). Šios kulkos yra pilkos (švino) spalvos, juosvos (jeigu kulkos paviršius grafituotas). Kartais beapvalkalinių kulkų paviršius padengiamas plona vario lydinių danga ir yra rausvos ar gelsvos spalvos. Plačiausiai paplitęs ir labiausiai žinomas šovinys su beapvalkaline kulka yra jau minėtas 5,6 mm kalibro kraštinio įskėlimo šovinys.

Ilgavamzdžiams koviniams ginklams skirtų šovinių kulkos yra smailiomis galvutėmis, pistoletinių ir revolverinių šovinių kulkų galvutės dažniausiai užapvalintos, kartais (dažniau revolverinių šovinių) plokščiomis viršūnėmis. Sportinių šovinių kulkos dažnai yra cilindrinės formos, plokščiu viršumi tam, kad padarytų ryškesnį pėdsaką taikinyje.

Koviniuose ir tarnybiniuose ginkluose, be standartinių šovinių, gali būti naudojami šoviniai su specialios paskirties sviediniais - šarvamušėmis, padegamosiomis, trasuojančiomis kulkomis, šoviniai lygiavamzdžiams šautuvams su traumuojamojo poveikio guminėmis ar plastikinėmis kulkomis, užtaisai su dirginančiomis medžiagomis, plieninėmis kulkomis kliūtims įveikti, pistoletiniai šoviniai su ekspansyviomis kulkomis automobilių padangoms peršauti ir t. t. Kai kurie šie sviediniai, vos išlėkę iš ginklo vamzdžio ar susidūrę su kliūtimis, suyra, fragmentuojasi, deformuojasi.

Didele įvairove pasižymi šoviniai graižtviniams medžiokliniams šautuvams. To paties kalibro ir rūšies šovinius gamina įvairios firmos, šoviniai priklausomai nuo jų paskirties užtaisomi įvairios konstrukcijos, formos ir masės kulkomis. Pavyzdžiui, populiarūs medžiokliniai šoviniai .30 - 06 Springfield, .30-30Winchester, .300Savage, .300Winchester Magnum, .308 Winchester, .308 Norma Magnum faktiškai yra to paties 7,62 mm kalibro, tačiau skiriasi jų tūtelių dydis ir jie skirti šaudyti iš skirtingų šautuvų modelių. Šie šoviniai užtaisomi įvairiomis kulkomis, kurių masė yra nuo 8 g iki 14 g, o specialių, labai didelį pradinį greitį turinčių kulkų masė yra tik 3,5 gramo.

Graižtvinių ginklų šoviniai tūtelių dugneliuose žymimi fabrikiniais ženklais. Kariuomenės tikslams gaminamuose šoviniuose nurodomas gamintojas (firmos pavadinimas, jos simbolis ar šifras), gamybos metai (paprastai nurodomi gamybos metų paskutiniai du skaitmenys) ir kartais gamybos partija, kulkos ir tūtelės konstrukciniai ypatumai ar medžiaga (nurodoma sutartiniais ženklais). Komerciniams tikslams skirti šoviniai ženklinami nurodant gamintoją ir šovinio kalibrą bei rūšį. Pavyzdžiui, 45 kalibro pistoletiniai šoviniai M.1911 modelio pistoletui, skirti kariuomenei, žymimi „WCC" ir „45", o skirti komerciniams tikslams žymimi „WCC" ir „.45 A.C.P." (WCC - firmos „Western Cartidges Company" ženklas). Ant buvusios TSRS, o dabar Rusijos gamybos šovinių koviniams ginklams nurodomas gamyklos šifras (numeris). Tai vienaženklis, dviženklis ar triženklis skaičius, pavyzdžiui, 3, 10, 38, 188, 270, 539. Analogiškai žymimi kai kurių kitų šalių šovinių gamintojai. 1952-1956 metais buvusios TSRS šovinių gamybos metai buvo nurodomi ne dviženkliais skaičiais, o sutartinėmis kirilicos raidėmis Г, Д, E, И, K. Ženklas „+" apskritime šovinio dugnelyje rodo, kad šis šovinys yra bendras jungtinėms NATO šalių karo pajėgoms. Lietuvoje pagaminti šoviniai žymimi ženklu „GGG" (Giraitės ginkluotės gamykla).

Ekspertinėje praktikoje susiduriama su šoviniais be fabrikinių žymėjimo ženklų. Buvusioje TSRS tokie šoviniai buvo gaminami 2 ojo pasaulinio karo metais (pvz. 7,62 mm kalibro Tokariovo šoviniai) ir nedideliais kiekiais šoviniai tam tikrų kalibrų ginklams, kurie pačioje buvusioje valstybėje nebuvo gaminami (pvz. 7,65 mm ir 9 mm kalibrų Brauningo šoviniai).

Šoviniai lygiavamzdžiams šautuvams yra cilindrinėmis plastikinėmis arba popierinėmis tūtelėmis su metalinėmis galvutėmis. Šovinių užtaisas tūtelėse uždaromas užspaudžiant tūtelės viršų „žvaigždute" arba šratų kamščiu ir užvalcuojant tūtelės viršaus kraštą. Kulkomis ir grankulkėmis užtaisyti medžiokliniai šoviniai gali būti  ir be šratų kamščio.

Iki šiol ekspertiniam tyrimui pateikiami šoviniai lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams metalinėmis tūtelėmis, nors šoviniai ar jų tūtelės nebegaminami. Tokie šoviniai būna namudinio užtaisymo, paprastai randami su nelegaliai laikomais medžiokliniais šautuvais.

Šoviniai lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams užtaisomi medžioklinėmis kulkomis, šratais arba grankulkėmis. Kulkos yra trijų tipų: rutulinės, strėlinės ir turbininės. Kai kurios strėlinės kulkos turi plastmasinius arba veltinius stabilizatorius. Šratai, grankulkės - tai įvairaus skersmens taisyklingos formos rutuliukai, gaminami iš švino su stibio ir arseno priedais, padidinančiais jo kietumą. Šratai pagal jų dydį žymimi numeriais. Gretimų numerių šratų skersmuo skiriasi 0,25 mm ir yra nuo 1,5 mm (11 numerio) iki 5,0 mm (0000 numerio) skersmens. Didesnio negu 5 mm skersmens šratai vadinami grankulkėmis. Grankulkės gaminamos iki 10 mm skersmens. Šoviniai sportiniam šaudymui užtaisomi 9-7 numerio (2,0-2,5 mm skersmens) šratais. Savigynai turimus šautuvus galima užtaisyti šoviniais, turinčiais ne didesnius negu 4 mm skersmens šratus.

Neatskiriamos lygiavamzdžio šautuvo šovinio dalys yra kamščiai ir tarpikliai. Kamščiai gaminami iš veltinio, medžio plaušo, plastiko. Pastarieji dažnai gaminami iškart su taurele šratams ir vadinami konteineriais. Tarpikliai gaminami iš kartono arba iš supresuotų natūralaus kamščio trupinių. Iš įvykio vietoje randamų kamščių ir tarpiklių skersmens galima nustatyti, iš kokio kalibro ginklo buvo šauta. Kartais ant plastikinių kamščių būna gamintojo ženklai, apie gamintoją galima spręsti iš plastikinio kamščio konstrukcijos. Tačiau kur pagamintas ir kieno gamybos yra šovinys, vien iš kamščio nustatyti negalima, nes šoviniai dažnai gaminami sudedant juos iš įvairiose šalyse ir firmose pagamintų komponentų.

Medžiokliniai šoviniai dažnai užtaisomi namudiniu būdu. Dažniausiai tam naudojami parduotuvėse pirkti fabrikinės gamybos šovinio komponentai. Todėl po šūvio iš randamų įvykio vietoje šratų, kamščių, tarpiklių nustatyti, kokio užtaisymo buvo šovinys, negalima. Jeigu įvykio vietoje randama ir tūtelė, iš pėdsakų ant tūtelės, pakartotinio tūtelės užtaisymo požymių, užrašų ant tūtelės nesutapimų su randamais sviediniais galima nustatyti, kad šovinys buvo užtaisytas namudiniu būdu.

Kartais medžiokliniai šoviniai užtaisomi panaudojant atsitiktines medžiagas. Kamščiams naudojamos laikraštinio ar kito popieriaus gniūžtės, tarpikliai iš kartono ar storesnio popieriaus iškerpami žirklėmis, sviediniams naudojami lydmetalio gabaliukai, guolių rutuliukai, savadarbiai iš švino nulieti šratai ir grankulkės. Radus tokių užtaiso dalių įvykio vietoje, galima teigti, kad panaudotas šovinys buvo savadarbio užtaisymo.

Lygiavamzdžių šautuvų ir šovinių jiems kalibras išreiškiamas skaičiumi rutulio formos kulkų, nulietų iš vieno angliško svaro (453,6 g) švino, kurių skersmuo atitinka ginklo vamzdžio kanalo skersmenį. Lygiavamzdžių šautuvų kalibrai yra nuo 4 iki 36. Labiau paplitę 12 ir 16 kalibro šautuvai, rečiau 20, 28, 32 ir 36 kalibrų. 36 kalibro šautuvų vamzdžio skersmuo dažnai išreiškiamas coliais - .410 kalibro.

Šoviniai lygiavamzdžiams šautuvams visada turi fabrikinius žymėjimo ženklus. Tūtelių dugneliuose nurodomas kalibras, pavyzdžiui, 12, 16, 28, .410 ir dažniausiai firmos gamintojos visas ar sutrumpintas pavadinimas, firmos ženklas, kartais šalis gamintoja, šovinio tipas, tūtelės pagaminimo metai ir kiti duomenys. Ant tūtelių liemens dažniausiai nurodomas šautuvo šovinio lizdo ilgis, reikalingas šiems šoviniams, pavyzdžiui, 65 mm, 70 mm, šratų numeris, pavyzdžiui 6, 7, 00, 0000, grankulkių skersmuo, pavyzdžiui, 6,2 mm, 8,0 mm, užrašai, nurodantys šovinio tipą, užtaiso masę ir kt.

Iš dujinių ginklų šaudoma dujiniais ir garsiniais šoviniais. Dujiniai šoviniai, užtaisomi dirginamąja lakrimotorine medžiaga, skirti laikinai paveikti gyvąjį taikinį. Garsiniai šoviniai skirti duoti garsinį signalą. Jų užtaisą sudaro tiktai parakas. Į kai kuriuos garsinius šovinius dedama medžiagos, sukuriančios papildomą vizualų efektą - dūmų debesėlį. Dujiniai ir garsiniai šoviniai gaminami cilindrinėmis tūtelėmis, pistoletams su žiedine įpjova, revolveriams su atkraštėliu. Pistoletinių šovinių tūtelių viršus uždaromas plastikiniais kamšteliais su negiliomis kryžminėmis įpjovomis ir nežymiai užvalcuojamas į vidų. Revolverinių šovinių viršus uždaromas plastikiniais kamšteliais  arba užspaudžiamas „žvaigždute". Iššautų pistoletinių šovinių kamšteliai būna įplyšę įpjovų vietose, o revolverinių šovinių užspaudimas yra išsitiesinęs ir matomos tiktai buvusių "žvaigždučių" briaunų žymės.

Šoviniai dujiniams ginklams yra įvairių kalibrų: 5,6 mm (.22), 8 mm, .315, 9 mm, .45. Šovinio kalibrą ir rūšį galima nustatyti iš fabrikinių žymėjimo ženklų ant tūtelių dugnelių. Taip pat nurodoma medžiaga, kuria užtaisytas dujinis šovinys. Garsiniai šoviniai prie kalibro ženklo žymimi užrašu „Knall" (vok. pliaukštelėjimas) ir uždaromi žalios spalvos kamšteliais. Dujiniai šoviniai užpildomi kapsacinu, aitriosios paprikos ekstraktu (pipiriniai), žymimi ženklu „PV". Šie šoviniai uždaromi rudos spalvos kamšteliais. Šoviniai, užpildyti chloracetofenonu, žymimi ženklu „CN", jų kamšteliai violetinės ar mėlynos spalvos. Šoviniai užpildyti o-chlorbenzilidenmalonodinitrilu, žymimi ženklu „CS", jų kamšteliai geltonos spalvos.

Dujinių ir garsinių šovinių dugneliuose dažnai yra firmos gamintojos ženklai, pavyzdžiui, užrašai „WADIE", „G.F.L.", „SM", „RWS".

Vizualiai į dujinius ir garsinius šovinius panašūs šratiniai šoviniai pistoletams ir revolveriams. Šratinius šovinius galima atskirti iš tūtelės viršaus uždarymo - šratiniai šoviniai uždaromi popieriaus ar kartono kamšteliais ir kiek užvalcuojant tūtelės viršų į vidų. Kamštelis dažniausiai žalios spalvos, kartais baltos arba rausvos spalvos. Šių šovinių paviršiuose - tūtelės dugnelyje ar ant tūtelės liemens prie žiedinės įpjovos būna fabrikiniai žymėjimo ženklai, nurodantys šovinio kalibrą ir rūšį „.35GR", „.35 Gren" ir firmą gamintoją. Šratiniai šoviniai užtaisomi keliais šimtais smulkių 1,00-1,5 mm skersmens šratukų. Ekspertinė praktika rodo, kad asmenys, nelegaliai įsigiję šių šovinių, juos dažnai perdirba pakeisdami smulkius šratus stambesniais arba netgi grankulkėmis, norėdami sustiprinti žalojamąjį šių šovinių poveikį.

Balistinės ir šūvio aplinkybių ekspertizės sprendžiami klausimai

Balistinė ir šūvio aplinkybių ekspertizė atlieka klasifikacinius, diagnostinius ir identifikacinius šaunamojo ginklo, šovinių ir jų dalių, šūvio pėdsakų ant kliūties ir šūvio aplinkybių tyrimus.

Klasifikacinis šaunamojo ginklo tyrimas, nepaisant visų galimų klausimų įvairovės, yra ginklo materialiosios dalies tyrimas, kuriuo nustatoma jo priklausomybė šaunamiesiems ginklams, ginklo rūšis, kalibras, modelis, pagaminimo būdas. Diagnostiniu tyrimu nustatomos konkretaus ginklo konstrukcinės ir balistinės savybės bei ypatumai, ginklo tvarkingumas ir tinkamumas šaudyti, šaudymo būdas ir pan..

Skiriant šiuos tyrimus ekspertams pateikiami klausimai:
1. Ar pateiktas tirti objektas (šautuvas, pistoletas, revolveris ir kt.) yra šaunamasis ginklas. Kokios jis rūšies, kalibro, modelio?
Šis klausimas neužduodamas, kai pateikiamas ginklas, paimtas iš policijos, kariuomenės ar kitų jėgos institucijų, registruotas civilinės apyvartos ginklas kai yra šio ginklo įsigijimo ar registravimo dokumentai.
2. Ar pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos ar savadarbis? Kieno gamybos (kokios šalies ar firmos) yra šis ginklas?
3. Ar pateiktas ginklas yra tvarkingas? (Klausimas sprendžiamas tik dėl fabrikinės gamybos ginklų). Kokiais šoviniais jis skirtas ar pritaikytas šaudyti?
4. Ar iš šio ginklo įvyksta šūvis nenuspaudus nuleistuko?
5. Ar pateiktas ginklas yra tinkamas šaudyti? Jei ginklas netinkamas šaudyti, tai dėl kokių priežasčių?
6. Kokia jėga reikia nuspausti nuleistuką, kad įvyktų šūvis iš pateikto ginklo? Kurį nuleistuką nuspaudus iš kurio vamzdžio įvyksta šūvis (kai šautuvas dvivamzdis ar daugiavamzdis)?
7. Kokiu būdu užtaisomas pateiktas ginklas (ranka po kiekvieno šūvio, automatiškai) ir kokiu būdu šaudoma iš pateikto ginklo (pavieniais šūviais, pavieniais šūviais ir papliūpomis, tik papliūpomis)? Kaip iš pateikto ginklo pašalinamos šautos tūtelės (ranka po kiekvieno šūvio, automatiškai, po vieną ar iškart visos iš revolverio būgnelio)?
8. Ar pateikta detalė yra šaunamojo ginklo dalis? Jeigu taip, tai kokio ginklo?
Jeigu yra konkretus ginklas ar ginklai, gali būti sprendžiamas ir identifikacinis klausimas, ar pateikta detalė yra konkretaus ginklo dalis, t. y. ar sudarė su šiuo ginklu vieną visumą.
9. Koks pateikto ginklo numeris?
Esant reikalui, galima klausti ir apie kitus fabrikinio žymėjimo ženklus. Klausimai sprendžiami, kai šie ženklai panaikinti arba neįskaitomi dėl kitų priežasčių - ginklo susidėvėjimo, korozijos, deformacijų.

Gali būti teikiama ir kitų klasifikacinių ir diagnostinių klausimų apie šaunamojo ginklo techninę būklę, sukomplektavimą, savadarbius perdirbimus, galimus šių perdirbimų tikslus, užtaisymo ir šaudymo ypatybes ir pan., iškylančių nagrinėjant konkrečias bylos aplinkybes.

Reikia atsiminti, kad į kai kuriuos išvardytus klausimus kartais galima atsakyti ir be ekspertinio tyrimo, bet dalyvaujant specialistui apžiūrint daiktinius įrodymus ir specialisto išvadą įrašant į daiktinių įrodymų apžiūros ar kitą protokolą.

Identifikaciniu šaunamojo ginklo tyrimu nustatomas konkretus šaunamasis ginklas pagal jo paliktus pėdsakus ant iššautų kulkų, tūtelių, o medžioklinio lygiavamzdžio ginklo panaudojimo atveju ir ant šovinio užtaisymo komponentų. Pagal paliktus pėdsakus ant kulkų ir tūtelių taip pat nustatoma ginklo rūšis, modelis ir kalibras.
Kai įvykio vietoje surandami kulkos, tūtelės, kiti šovinių komponentai (šratai, grankulkės, kamščiai, šratų konteineriai), pateikiami šie klausimai:
1. Iš kokios rūšies, kalibro, modelio ginklo iššauta pateikta kulka (kulkos)? Ar pateiktos kulkos iššautos iš vieno ginklo egzemplioriaus?
2. Kokios rūšies, kalibro, modelio ginkle šauta pateikta tūtelė (tūtelės)? Ar pateiktos tūtelės šautos viename ginklo egzemplioriuje?
3. Ar pateiktos kulka ir tūtelė (kulkos ir tūtelės) iššautos iš tos pačios rūšies, kalibro, modelio ginklų?
4. Iš kokio kalibro ginklo iššauti šratai, grankulkės, tarpikliai, kamščiai? (Šis klausimas sprendžiamas įsitikinus, kad įvykio vietoje surinkti visi tuo šūviu iššauti šratai ar grankulkės.)

Kai yra pateikiami ginklai ir reikia atlikti identifikacinius tyrimus, užduodami tokie klausimai:
1. Ar pateikta kulka (kulkos) iššauta iš pateikto ginklo (vieno iš pateiktų ginklų)?
2. Ar pateikta tūtelė (tūtelės) šauta pateiktame ginkle (viename iš pateiktų ginklų)?
3. Ar pateiktas šovinys buvo įdėtas į konkrečią šovinių dėtuvę, įstatytas į konkretaus ginklo šovinio lizdą?
4. Ar pateikti šratai ir grankulkės iššauti iš pateikto ginklo (vieno iš pateiktų ginklų)?

Tinkami ginklui identifikuoti pėdsakai ant šratų ir grankulkių užsifiksuoja labai retai, gauti pavyzdžių iš lygiavamzdžių šautuvų lyginamajam tyrimui yra daug darbo reikalaujanti ir gana sudėtinga procedūra, kyla ir eksperimentinių pavyzdžių pėdsakų išreikštumo ir pastovumo problemų. Todėl identifikuoti lygiavamzdį ginklą iš jo pėdsakų ant sviedinių pavyksta ypač retai. Pagal ekspertizių atlikimo pasiskirstymą tarp ekspertinių įstaigų šios ekspertizės atliekamos tik Lietuvos teismo ekspertizės centre.

Atliekant klasifikacinį ir diagnostinį šovinių ir jų dalių tyrimą, nustatoma jų rūšinė priklausomybė ir paskirtis, pagaminimo būdas, kilmės šaltinis (šalis ir gamintojas), gamybos metai, šovinių tinkamumas šaudyti.

Skiriant šį tyrimą, ekspertams pateikiami tokie klausimai:
1. Ar pateikti šoviniai yra šaudmenys?
2. Kokios rūšies, kalibro ir pavyzdžio yra pateikti tirti šoviniai?
3. Iš kokių ginklų šaudyti skirti šie šoviniai?
4. Ar galima šiais šoviniais šaudyti iš nurodytos rūšies ar modelio ginklo (nurodoma ginklo rūšis ar modelis)?
5. Kuriais metais ir kur pagaminti pateikti tirti šoviniai?
6. Šoviniai yra fabrikinės gamybos ar namudinio užtaisymo?
7. Ar pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti?
8. Kokių šovinių yra pateiktos kulkos (tūtelės)?
9. Kokių šovinių yra pateiktos kulkų (tūtelių) dalys (fragmentai)?
10. Kokiems šoviniams skirtas pateikiamas tirti parakas?
11. Kokiems šoviniams skirtos pateikiamos tirti kapsulės?
12. Kokio kalibro šoviniams priklauso pateikti kamščiai, tarpikliai?
13. Pateikti šratai, grankulkės, kamščiai, tarpikliai yra fabrikinės gamybos ar savadarbiai?
14. Ar pateikti tirti šratai, grankulkės, kamščiai, tarpikliai buvo panaudoti (iššauti iš šaunamojo ginklo)?
15. Kokiais sviediniais (šratas, grankulkėmis, kulka) buvo užtai-syta šauta tūtelė?

Skiriant identifikacinį šovinių ir jų dalių tyrimą, ekspertai sprendžia tokius klausimus:
1. Ar prieš iššaunant pateiktos tirti kulka ir tūtelė (kulkos ir tūtelės) sudarė vieną visumą (šovinį)?
2. Ar prieš iššaunant pateikti šratai, kamščiai, tarpikliai, tūtelė sudarė vieną visumą (šovinį)?
3. Ar pateiktos kulkos dalys prieš suirdamos sudarė vieną visumą? 
Kai tirti pateikiami savadarbio užtaisymo šoviniai, gali būti sprendžiami klausimai:
4. Ar šoviniai buvo užtaisomi panaudojant tuos pačius įrankius? Ar šoviniai buvo užtaisomi konkrečiais įrankiais (esant konkretiems įrankiams)?
5. Ar savadarbiai šratai (grankulkės, kamščiai, tarpikliai) buvo gaminami tais pačiais įrankiais? Ar savadarbiai šratai (grankulkės, kamščiai, tarpikliai) buvo gaminami konkrečiais įrankiais (esant konkretiems įrankiams)?

Atliekant šūvio pėdsakų ant kliūties ir šūvio aplinkybių tyrimus, vienu iš svarbiausių uždavinių yra šūvio atstumo nustatymas. Šūvio atstumas - tai atstumas tarp šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio ir kliūtės (įeinamojo šautinio pažeidimo) ant tiriamojo objekto šūvio metu. Kriminalistikoje šūvio atstumas skirstomas į šūvį įrėmus ginklą, artimą šūvį ir tolimą šūvį. Šūvis, kai šūvio metu ginklo vamzdžio laibgalys liečia pažeidžiamą objektą (kliūtį) ar yra prispaustas prie pažeidžiamo objekto, vadinamas šūviu įrėmus. Artimu šūviu vadinamas toks šūvis, kai ant pažeisto objekto lieka papildomų šūvio pėdsakų: parako degimo dujų mechaninio ir terminio poveikio žymių, šūvio suodžių, ginklų alyvos, apdegusių parako dalelių,. Šaudant iš graižtvinių ginklų, artimo šūvio pėdsakai aptinkami iki 150 cm, o iš lygiavamzdžių šautuvų - iki 300 cm atstumu. Šūvis iš atstumo, kuriame papildomi šūvio veiksmai (pėdsakai) nepasireiškia, kriminalistikoje vadinamas tolimu šūviu.

Atliekant šūvio pėdsakų tyrimus, sprendžiami ir kiti uždaviniai: nustatomas šūvių skaičius, šūvio kryptis, šovusiojo (ginklo) vieta, šovusiojo, ginklo ir nukentėjusiojo (ar kitos kliūties) tarpusavio padėtis šūvio metu, ginklo ir sviedinių, padariusių pažeidimus, rūšis, kalibras ir kt.

Ekspertams pateikiami tokie klausimai:
1. Ar ant pateikiamų tirti objektų esantys pažeidimai yra šautiniai?
2. Keliais šūviais padaryti šautiniai pažeidimai?
3. Kokiais sviediniais padaryti šautiniai pažeidimai? Ar pažeidimai padaryti vienos rūšies sviediniais?
4. Kokios rūšies ginklu ir ar vienos rūšies ginklu šaunant padaryti pažeidimai?
5. Ar pažeidimų vietoje yra artimo šūvio pėdsakai?
6. Iš kokio atstumo šaunant padaryti pažeidimai?
7. Kurie pažeidimai yra sviedinių įėjimo, kurie sviedinių išėjimo vietos?
8. Kokia buvo šūvio kryptis (konkretaus objekto atžvilgiu)?
9. Iš kurios pusės (vietos) buvo šauta (konkretaus objekto atžvilgiu)?
10. Tiriamasis pažeidimas padarytas tiesioginiu pataikymu ar sviediniui perėjus per kitą kliūtį?

Šautinių žmogaus kūno sužalojimų tyrimas yra teismo medicinos ekspertų kompetencija. Tačiau atliekant nukentėjusio asmens ar lavono šautinių sužalojimų tyrimą, teismo medikams kartais tenka pasitelkti teismo balistikos ekspertus. Dažniausiai, kyla klausimų dėl šūvio atstumo, žalojamo šūvio poveikio, galimybės padaryti tam tikrus sužalojimus šaunant iš konkretaus ginklo konkrečiomis šūvio aplinkybėmis. Sprendžiant šiuos klausimus, kartais reikia atlikti eksperimentinį šaudymą. Tokį šaudymą teismo medicinos eksperto nurodytomis sąlygomis atlieka balistikos ekspertas. Eksperimentinio šaudymo rezultatus vertina ir pateikia išvadą vėlgi teismo medikas. Todėl tokio pobūdžio ekspertizės pavedamos atlikti teismo medicinos ekspertams.

 

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre