Autorystės ekspertizės tikslai yra šie:
1. Nustatyti teksto autorių iš įtariamų asmenų;
2. Apibūdinti šio autoriaus būseną tekstą kuriant ir teksto kūrimo sąlygas;
3. Charakterizuoti nežinomą anoniminį autorių, kai įtariamų asmenų nėra.

Autorystės ekspertizės objektai yra rankraštiniai tekstai, spausdinti tekstai, tekstai, esantys kompiuterio laikmenoje, internete paskelbti tekstai. Autorystės ekspertizės objektais laikomi ne visi tekstai, o buitinio, iš dalies publicistinio ar dalykinio stiliaus neredaguoti rašiniai. Publicistinio ir dalykinio stiliaus tekstai tirti tinka tik tokie, kurie parašyti nestandartine forma arba nutolę nuo tokios formos, kadangi šių stilių kalbos stereotipai užgožia asmens kalbinės išraiškos individualumą. Autorystės ekspertizės uždaviniai yra identifikaciniai ir neidentifikaciniai (diagnostiniai ir klasifikaciniai).

Identifikacinė autorystės ekspertizė ir lyginamoji medžiaga jai atlikti

Identifikacinė autorystės ekspertizė skiriama, kai reikia nustatyti reikšmingo byloje teksto autorių ir yra vienas ar keli įtariamieji, galėję tą tekstą sukurti. Dažniausiai ši ekspertizė skiriama, kai tekstas yra išspausdintas ar paskelbtas internete, tačiau kalbos tyrimo gali prireikti ir siekiant nustatyti rankraštinio teksto autorių, jei tekstas parašytas labai iškraipyta rašysena, didžiosiomis spausdintinių formų raidėmis arba diktuotas kitam asmeniui.

Ekspertai atsako į tokius klausimus:
1. Ar laiško, pradėto žodžiais „..." ir pabaigto žodžiais „...", autorius yra A. Bačiulis?
2. Ar trijų tekstų, pradėtų žodžiais: „...", „..." ir „..." autorius yra vienas asmuo?

Nutarus skirti identifikacinę autorystės ekspertizę, iš įtariamų asmenų imama rašto kalbos pavyzdžių. Rašto kalbos pavyzdžiai skirstomi keliais aspektais pagal: 1) atsiradimo laiką ir ėmimo sąlygas, 2) parašymo būdą ir 3) tipą.

Pagal atsiradimo laiką ir ėmimo sąlygas lyginamieji pavyzdžiai yra trijų rūšių: laisvieji, sąlygiškai laisvieji ir eksperimentiniai. Laisvieji - tai tekstai, įtariamojo asmens parašyti ar išspausdinti iki iškeliant bylą, pavyzdžiui, laiškai, skundai, prašymai, dienoraščiai, įvairūs kiti neredaguoti rašiniai. Šiuo metu nemažai tekstų yra kuriama internete, priklausomai nuo tiriamojo teksto, jie taip pat gali būti panaudoti kaip lyginamieji įtariamojo kalbos pavyzdžiai. Laisvieji rašto kalbos pavyzdžiai turi būti nelabai seni, nes žmogaus kalba keičiasi. Sąlygiškai laisvaisiais vadinami rašiniai, susiję su byla - byloje esantys paaiškinimai, prašymai ir pan. Eksperimentiniai rašto kalbos pavyzdžiai imami specialiai ekspertizei. Įtariamasis ar kaltinamasis paprašomas parašyti gyvenimo aprašymą, paaiškinimą apie įvykį, dėl kurio prireikė ekspertizės, laiškus artimiesiems arba kitokius tekstus, sugalvotus atsižvelgiant į tiriamąjį dokumentą. Eksperimentiniai rašto kalbos pavyzdžiai patvirtinami juos paėmusio asmens parašu. Pavyzdžių ėmimo protokole nurodoma, kaip imti eksperimentiniai pavyzdžiai: įtariamojo savarankiškai sugalvotomis temomis, tyrėjo ar teisėjo pasiūlytomis temomis ar pan.

Pagal parašymo būdą rašto kalbos pavyzdžiai skirstomi į parašytus ranka, išspausdintus mašinėle, surinktus kompiuteriu ir išspausdintus spausdintuvu, išspausdintus spaustuvėje, sukurtus internete. Lyginimui turi būti pateikiama įtariamojo kalbos pavyzdžių, sukurtų tokiu pat būdu, kaip tiriamasis tekstas.

Pagal tekstų tipus skiriami laiškai, dalykiniai raštai, spaudai parengti straipsniai, internetiniai komentarai ir t.t. Lyginimui turi būti pateikiama kuo artimesnio tiriamajam tipo tekstų.

Lyginimui reikia pateikti 10-20 tekstų, atsižvelgiant į jų ilgį: trumpų tekstų reikės daugiau. Geriausių rezultatų galima tikėtis, kai lyginimui pateikti tekstai yra tiriamajam dokumentui artimos tematikos, rašyti tais pačiais tikslais, analogiškam ar tam pačiam adresatui. Lyginimui netinka kito žmogaus suredaguoti tekstai. Kad lyginamoji medžiaga būtų kuo tinkamesnė palyginimui su tiriamuoju tekstu, prieš ją renkant ar imant eksperimentinius pavyzdžius yra naudinga konsultuotis su teismo lingvistikos ekspertais.

Užduotyje (teismo nutartyje) paskirti autorystės ekspertizę nurodoma, kaip adresatas gavo tekstą, iš kur jis gautas ir kada. Ekspertui gali būti reikalinga informacija apie teksto gavėją: jo amžius, tautybė, išsimokslinimas, pareigos, santykiai su įtariamaisiais asmenimis. Apie įtariamuosius turi būti pateikiama ši informacija: amžius, tautybė, gimtoji kalba, gyvenamoji vieta, išsimokslinimas, veiklos sritis, ligos.

Diagnostiniai autorystės tyrimai

Diagnostiniai tyrimai - tai teksto autorių būsenos ir rašymo sąlygų nustatymas. Ekspertams pateikiami tokie klausimai:
1. Ar tekstas sukurtas autoriui A esant įprastos ar neįprastos būsenos?
Ilgalaikės arba trumpalaikės įtakos žmogaus kalbai gali turėti šios būsenos: kai kurios ligos, alkoholio ir narkotikų poveikis, afektai - stiprus susijaudinimas, pyktis, baimė. Neįprasta autoriaus būsena gali būti nustatyta, jei tekste yra aiškių ją rodančių požymių.

2. Ar autorius B tekstą sukūrė ir parašė savarankiškai?
Toks tyrimas gali būti reikalingas, jei tiriamojo teksto autorius tvirtina, kad tekstą parašė verčiamas kitų asmenų, kad jam buvo diktuojama, ką rašyti.

3. Ar tekste yra rašto kalbos iškraipymo požymių?
Rašydamas nusikalstamai veiklai skirtą tekstą autorius gali kraipyti savo kalbą apsimesdamas esąs mažiau raštingas, kito socialinio sluoksnio, kitos lyties ir pan.
Į diagnostinius klausimus dažniausiai atsakoma tik nustačius patį autorių.

Klasifikaciniai autorystės tyrimai

Klasifikaciniai autorystės tyrimai gali suteikti informacijos anoniminio teksto autoriaus paieškai. Jie gali būti skiriami dėl anoniminių grasinimo, šantažo ar šmeižto laiškų. Iš teksto kalbos charakterizavus jį sukūrusį autorių yra susiaurinamas ir sukonkretinamas įtariamojo paieškos ratas. Atliekant klasifikacinius autorystės tyrimus, gali būti apibūdinama teksto autoriaus gimtoji kalba arba kalbos įgūdžiai, išsilavinimas, veiklos sritis, kartais amžius.

1. Gimtoji kalba arba kalbos įgūdžiai. Lietuvos teismo ekspertizės centre tiriami lietuvių ir rusų kalba (atskirais atvejais ir kitomis kalbomis) parašyti tekstai, gali būti atsakoma į šiuos klausimus:
- Ar lietuviško teksto autoriaus gimtoji kalba yra lietuvių ar nelietuvių?
- Ar rusiško teksto autoriaus gimtoji kalba yra rusų kalba?

Gimtoji autoriaus kalba nustatoma pirmiausiai iš tekste daromų klaidų ir kitų rašytinės kalbos ypatumų. Šiam tyrimui tekstas turi būti pakankamai ilgas ir informatyvus. Tiriant trumpesnius tekstus galima apibūdinti autoriaus kalbos įgūdžius.

2. Išsilavinimas. Autoriaus išsilavinimas gali būti nustatytas, kai tiriamajame tekste yra išsilavinimą rodančių kalbos požymių.

3. Veiklos sritis. Teksto kalboje gali atsispindėti, kokioje srityje autorius dirba, kuo domisi arba kokiai socialinei grupei priklauso.

4. Amžius. Kai tiriamas tekstas yra rankraštinis ir kartu atliekamas ir rašysenos tyrimas, o teksto kalboje yra amžių nurodančių požymių, gali būti nustatoma, kuriai amžiaus grupei (jaunimo, vidutinio amžiaus, vyresnio amžiaus) priklauso teksto autorius.

Šiek tiek charakterizuoti teksto autorių gali ir patys paieškos darbuotojai, tačiau kreiptis į teismo lingvistus tikslinga dėl to, jog anoniminiai tekstai gali būti parašyti kraipant rašto kalbos požymius: gali būti apsimetama kitos lyties, kito socialinio sluoksnio, profesijos atstovu, demonstruojamas menkesnis raštingumas. Tokiais atvejais atskleisti tikrąsias autoriaus charakteristikas yra reikalingos specialiosios teismo ekspertų žinios.

Žodžio, posakio ar teksto turinio ir prasmės aiškinimas

Lietuvos teismo ekspertizės centre atliekami ir teismo lingvistiniai tyrimai, kai bylos medžiagoje yra reikalinga žodžio, posakio ar teksto turinio ir prasmės analizė. Tokiais tyrimais siekiama nustatyti, ar tekste yra vartojami įžeidžiantys žodžiai, ar tekstu grasinama, šantažuojama, paaiškinti tam tikrų žodžių ar teksto dalių prasmę, išsiaiškinti, ar buvo pažeistos autorių teisės ir kt. Galima skirti dvi kalbos aiškinimo tyrimų grupes:

- žodžio, posakio ar teksto tiesioginės ar perkeltinės reikšmės, daugiaprasmiškumo išaiškinimas;
- posakio ar teksto komunikacinės intencijos išaiškinimas: ar kalbos aktas yra grasinimas, teigimas, prašymas ir pan.

Ekspertui turėtų būti pateikiamas visas tekstas, o ne vienas iš konteksto paimtas sakinys, informacija apie teksto gavėją (amžius, tautybė, išsimokslinimas, pareigos), teksto atsiradimo aplinkybės, informacija apie teksto kūrėją, jei jis žinomas.

Šių tyrimų galimybės labai priklauso nuo Lietuvoje atliktų ir vykdomų kalbotyros mokslo darbų, kuriais yra remiamasi pateikiant teismo lingvistų išvadas. Su naujais kalbotyros darbais plečiasi šių tyrimų galimybės, todėl sprendžiami klausimai nėra griežtai apibrėžti.

Kilus klausimams dėl teismo lingvistinių tyrimų galimybių ar paskyrimo, prašome kreiptis el. paštu: g.zalkauskaite@ltec.lt arba a.zalkauskiene@ltec.lt bei Dokumentų ekspertizių skyriaus telefonu: (8-5) 235 4041.