Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Lingvistikos (autorystės) ekspertizė
 
  1. Autorystės tyrimai;
  2. Kalbinių aktų tyrimai;
  3. Tyrimai bylose dėl autorystės pasisavinimo.

1. AUTORYSTĖS TYRIMAI

Autorystės ekspertizės tikslai yra šie:
1. Nustatyti teksto autorių iš įtariamų asmenų;
2. Apibūdinti šio autoriaus būseną tekstą kuriant ir teksto kūrimo sąlygas;
3. Charakterizuoti nežinomą anoniminį autorių, kai įtariamų asmenų nėra.

Autorystės ekspertizės objektai yra rankraštiniai tekstai, spausdinti tekstai, tekstai, esantys kompiuterio laikmenoje, internete paskelbti tekstai. Autorystės ekspertizės objektais laikomi ne visi tekstai, o buitinio, iš dalies publicistinio ar dalykinio stiliaus neredaguoti rašiniai. Publicistinio ir dalykinio stiliaus tekstai tirti tinka tik tokie, kurie parašyti nestandartine forma arba nutolę nuo tokios formos, kadangi šių stilių kalbos stereotipai užgožia asmens kalbinės išraiškos individualumą. Autorystės ekspertizės uždaviniai yra identifikaciniai ir neidentifikaciniai (diagnostiniai ir klasifikaciniai). 

IDENTIFIKACINĖ AUTORYSTĖS EKSPERTIZĖ IR LYGINAMOJI MEDŽIAGA JAI ATLIKTI

Identifikacinė autorystės ekspertizė skiriama, kai reikia nustatyti reikšmingo byloje teksto autorių ir yra vienas ar keli įtariamieji, galėję tą tekstą sukurti. Dažniausiai ši ekspertizė skiriama, kai tekstas yra išspausdintas ar paskelbtas internete, tačiau kalbos tyrimo gali prireikti ir siekiant nustatyti rankraštinio teksto autorių, jei tekstas parašytas labai iškraipyta rašysena, didžiosiomis spausdintinių formų raidėmis arba diktuotas kitam asmeniui.

Ekspertai atsako į tokius klausimus:

  • Ar laiško, pradėto žodžiais „..." ir pabaigto žodžiais „...", autorius yra A. Bačiulis?
  • Ar trijų tekstų, pradėtų žodžiais: „...", „..." ir „..." autorius yra vienas asmuo?

Nutarus skirti identifikacinę autorystės ekspertizę, iš įtariamų asmenų imama rašto kalbos pavyzdžių. Rašto kalbos pavyzdžiai skirstomi keliais aspektais pagal: 1) atsiradimo laiką ir ėmimo sąlygas, 2) parašymo būdą ir 3) tipą.

Pagal atsiradimo laiką ir ėmimo sąlygas lyginamieji pavyzdžiai yra trijų rūšių: laisvieji, sąlygiškai laisvieji ir eksperimentiniai. Laisvieji - tai tekstai, įtariamojo asmens parašyti ar išspausdinti iki iškeliant bylą, pavyzdžiui, laiškai, skundai, prašymai, dienoraščiai, įvairūs kiti neredaguoti rašiniai. Šiuo metu nemažai tekstų yra kuriama internete, priklausomai nuo tiriamojo teksto, jie taip pat gali būti panaudoti kaip lyginamieji įtariamojo kalbos pavyzdžiai. Laisvieji rašto kalbos pavyzdžiai turi būti nelabai seni, nes žmogaus kalba keičiasi. Sąlygiškai laisvaisiais vadinami rašiniai, susiję su byla - byloje esantys paaiškinimai, prašymai ir pan. Eksperimentiniai rašto kalbos pavyzdžiai imami specialiai ekspertizei. Įtariamasis ar kaltinamasis paprašomas parašyti gyvenimo aprašymą, paaiškinimą apie įvykį, dėl kurio prireikė ekspertizės, laiškus artimiesiems arba kitokius tekstus, sugalvotus atsižvelgiant į tiriamąjį dokumentą. Eksperimentiniai rašto kalbos pavyzdžiai patvirtinami juos paėmusio asmens parašu. Pavyzdžių ėmimo protokole nurodoma, kaip imti eksperimentiniai pavyzdžiai: įtariamojo savarankiškai sugalvotomis temomis, tyrėjo ar teisėjo pasiūlytomis temomis ar pan.

Pagal parašymo būdą rašto kalbos pavyzdžiai skirstomi į parašytus ranka, išspausdintus mašinėle, surinktus kompiuteriu ir išspausdintus spausdintuvu, išspausdintus spaustuvėje, sukurtus internete. Lyginimui turi būti pateikiama įtariamojo kalbos pavyzdžių, sukurtų tokiu pat būdu, kaip tiriamasis tekstas.

Pagal tekstų tipus skiriami laiškai, dalykiniai raštai, spaudai parengti straipsniai, internetiniai komentarai ir t.t. Lyginimui turi būti pateikiama kuo artimesnio tiriamajam tipo tekstų.

Lyginimui reikia pateikti 10-20 tekstų, atsižvelgiant į jų ilgį: trumpų tekstų reikės daugiau. Geriausių rezultatų galima tikėtis, kai lyginimui pateikti tekstai yra tiriamajam dokumentui artimos tematikos, rašyti tais pačiais tikslais, analogiškam ar tam pačiam adresatui. Lyginimui netinka kito žmogaus suredaguoti tekstai. Kad lyginamoji medžiaga būtų kuo tinkamesnė palyginimui su tiriamuoju tekstu, prieš ją renkant ar imant eksperimentinius pavyzdžius yra naudinga konsultuotis su teismo lingvistikos ekspertais.

Užduotyje (teismo nutartyje) paskirti autorystės ekspertizę nurodoma, kaip adresatas gavo tekstą, iš kur jis gautas ir kada. Ekspertui gali būti reikalinga informacija apie teksto gavėją: jo amžius, tautybė, išsimokslinimas, pareigos, santykiai su įtariamaisiais asmenimis. Apie įtariamuosius turi būti pateikiama ši informacija: amžius, tautybė, gimtoji kalba, gyvenamoji vieta, išsimokslinimas, veiklos sritis, ligos.

DIAGNOSTINIAI AUTORYSTĖS TYRIMAI

Diagnostiniai tyrimai - tai teksto autorių būsenos ir rašymo sąlygų nustatymas. Ekspertams pateikiami tokie klausimai:

  • Ar tekstas sukurtas autoriui A esant įprastos ar neįprastos būsenos?
    Ilgalaikės arba trumpalaikės įtakos žmogaus kalbai gali turėti šios būsenos: kai kurios ligos, alkoholio ir narkotikų poveikis, afektai - stiprus susijaudinimas, pyktis, baimė. Neįprasta autoriaus būsena gali būti nustatyta, jei tekste yra aiškių ją rodančių požymių.
  • Ar autorius B tekstą sukūrė ir parašė savarankiškai?
    Toks tyrimas gali būti reikalingas, jei tiriamojo teksto autorius tvirtina, kad tekstą parašė verčiamas kitų asmenų, kad jam buvo diktuojama, ką rašyti.
  • Ar tekste yra rašto kalbos iškraipymo požymių?
    Rašydamas nusikalstamai veiklai skirtą tekstą autorius gali kraipyti savo kalbą apsimesdamas esąs mažiau raštingas, kito socialinio sluoksnio, kitos lyties ir pan.
    Į diagnostinius klausimus dažniausiai atsakoma tik nustačius patį autorių.  

KLASIFIKACINIAI AUTORYSTĖS TYRIMAI

Klasifikaciniai autorystės tyrimai gali suteikti informacijos anoniminio teksto autoriaus paieškai. Jie gali būti skiriami dėl anoniminių grasinimo, šantažo ar šmeižto laiškų. Iš teksto kalbos charakterizavus jį sukūrusį autorių yra susiaurinamas ir sukonkretinamas įtariamojo paieškos ratas. Atliekant klasifikacinius autorystės tyrimus, gali būti apibūdinama teksto autoriaus gimtoji kalba arba kalbos įgūdžiai, išsilavinimas, veiklos sritis, kartais amžius.

1. Gimtoji kalba arba kalbos įgūdžiai. Lietuvos teismo ekspertizės centre tiriami lietuvių ir rusų kalba (atskirais atvejais ir kitomis kalbomis) parašyti tekstai, gali būti atsakoma į šiuos klausimus:

  • Ar lietuviško teksto autoriaus gimtoji kalba yra lietuvių ar nelietuvių?
  • Ar rusiško teksto autoriaus gimtoji kalba yra rusų kalba?

Gimtoji autoriaus kalba nustatoma pirmiausiai iš tekste daromų klaidų ir kitų rašytinės kalbos ypatumų. Šiam tyrimui tekstas turi būti pakankamai ilgas ir informatyvus. Tiriant trumpesnius tekstus galima apibūdinti autoriaus kalbos įgūdžius.

2. Išsilavinimas. Autoriaus išsilavinimas gali būti nustatytas, kai tiriamajame tekste yra išsilavinimą rodančių kalbos požymių.

3. Veiklos sritis. Teksto kalboje gali atsispindėti, kokioje srityje autorius dirba, kuo domisi arba kokiai socialinei grupei priklauso.

4. Amžius. Kai tiriamas tekstas yra rankraštinis ir kartu atliekamas ir rašysenos tyrimas, o teksto kalboje yra amžių nurodančių požymių, gali būti nustatoma, kuriai amžiaus grupei (jaunimo, vidutinio amžiaus, vyresnio amžiaus) priklauso teksto autorius.

Šiek tiek charakterizuoti teksto autorių gali ir patys paieškos darbuotojai, tačiau kreiptis į teismo lingvistus tikslinga dėl to, jog anoniminiai tekstai gali būti parašyti kraipant rašto kalbos požymius: gali būti apsimetama kitos lyties, kito socialinio sluoksnio, profesijos atstovu, demonstruojamas menkesnis raštingumas. Tokiais atvejais atskleisti tikrąsias autoriaus charakteristikas yra reikalingos specialiosios teismo ekspertų žinios.

2. KALBINIŲ AKTŲ TYRIMAI

Tyrimo tikslas yra išanalizuoti tiriamojo pasakymo pobūdį, įvertinti atliktą kalbinį aktą, nustatyti, ar tiriamajame pasakyme yra tam tikros kalbinės agresijos (žeminimo, grasinimo, kurstymo ir kt.) požymių. Kalbiniai aktai yra veiksmai (pvz., pasiūlymas, sutikimas, grasinimas), kuriuos kalbėtojai atlieka pasakymais. Tiriant įvertinama žodinė ir kontekstinė pasakymų reikšmė.

Sprendžiami klausimai

Skirtingų nusikalstamų veikų aiškinimuisi reikšmingi skirtingo pobūdžio kalbos tyrimai. Kalbinių aktų tyrimų pobūdis priklauso nuo inkriminuojamų kalbinių veiksmų ir tyrimui užduodamų klausimų.

Atliekant tyrimus bylose dėl garbės ir orumo gynimo, gali būti nustatoma:

  • ar pasakyme pateikiama neigiama informacija apie asmenį;
  • ar neigiama informacija apie asmenį formuluojama kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, ar kaip nuomonė;
  • ar pasakymas lingvistiniu požiūriu yra asmenį žeminantis, koks yra žeminimo pobūdis (šaipomasi iš asmens išvaizdos, žeminamas adresato asmuo;
  • ar žeminimas išsakomas grubia leksika - vulgarizmais, žargono žodžiais.

Pagal teisinę garbės ir orumo pažeminimo sampratą, atliekant tyrimus šiose bylose gali būti reikalinga tiek skirti konstatuojamojo pobūdžio informaciją nuo nuomonės, tiek aptarti asmenį žeminančius pasakymus ir jų pobūdį.

Atliekant tyrimus bylose dėl nepagarbos teismui, gali būti nustatoma:

  • ar pasakymas lingvistiniu požiūriu yra žeminantis teisėją (-us), koks yra žeminimo pobūdis;
  • ar žeminimas išsakomas grubia leksika - vulgarizmais, žargono žodžiais.

Atliekant tyrimus bylose dėl šmeižimo, gali būti nustatoma:

  • ar pasakyme pateikiama neigiama informacija apie asmenį;
  • ar neigiama informacija apie asmenį formuluojama kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, ar kaip nuomonė.

Teismo lingvistas negali nustatyti, ar pasakymas yra šmeižtas ar ne, nes negali įvertinti pasakymo atitikimo tikrovei. Jei pasakymas yra suformuluotas kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, teismas gali įvertinti, ar pateikiama informacija yra atitinkanti tikrovę (nelaikoma šmeižtu), ar klaidinga (gali būti laikoma šmeižtu).

Atliekant tyrimus bylose dėl grasinimo ir terorizavimo, gali būti nustatoma:

  • ar pasakymas, vertinant lingvistiniu požiūriu, yra grasinimo aktas;
  • ar pasakyme išsakomi reikalavimai, lydimi grasinimais;
  • ar pasakymai, vertinant lingvistiniu požiūriu, yra bauginantys adresatą.

Bylose dėl grasinimo gali būti tiriami tiek atskiri pasakymai (vertinant ir jų kontekstą), tiek pasakymų srautas. Bylose dėl terorizavimo tiriamas ne vienu metu sakytų pasakymų srautas. Gali būti reikšmingi ne tik grasinantys, bet ir bauginantys (kuriuose konkretus grasinimas neišsakomas), bloga linkintys pasakymai.

Atliekant tyrimus bylose dėl nesantaikos kurstymo, gali būti nustatoma:

  • ar pasakymas lingvistiniu požiūriu yra žeminantis, niekinantis tam tikrą asmenų grupę;
  • ar pasakymu skatinama, raginama smurtauti ar kitaip kenkti tam tikrai asmenų grupei;
  • ar pasakymu propaguojamos prieš tam tikrą asmenų grupę nukreiptos idėjos.

Atliekant tyrimus bylose dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ir nacistinės Vokietijos nusikaltimams, gali būti nustatoma:

  • ar tiriamaisiais pasakymais išreiškiamas pritarimas įvardijamiems istoriniams veiksmams;
  • ar tiriamaisiais pasakymais neigiami istoriniai įvykiai arba atsakomybė už juos;
  • ar tiriamaisiais pasakymais yra menkinami įvardijami istoriniai įvykiai, jų dalyviai;
  • ar pasakymai formuluojami grubia, užgaulia, grasinančia kalbine forma.

Atliekant tyrimus bylose dėl korupcijos, gali būti nustatoma:

  • ar tiriamajame pokalbyje yra pateikiamas pasiūlymas, koks pasiūlymas pateikiamas, kokiais žodžiais jis išreiškiamas;
  • ar tiriamajame pokalbyje yra suformuluotas pažadas, kokiais žodžiais jis formuluojamas, koks pažado turinys;
  • ar tiriamajame pokalbyje yra suformuluotas sutikimas su pasiūlymu, kokiais žodžiais jis išreiškiamas.

Taip pat gali būti sprendžiami panašaus pobūdžio klausimai kitose bylose, kuriose su nusikalstama veika siejamas kalbinis aktas, bei kiti klausimai, reikalingi išsiaiškinti kalbinio akto turinį ir intencijas.

Reikalavimai tyrimui pateikiamai medžiagai

1. Pateikiama tyrimui medžiaga turėtų apimti pasakymo kontekstą.

Tiriamasis pasakymas turi būti pateikiamas kartu su jo kontekstu. Jeigu pasakymas yra tekste, tyrimui turi būti pateiktas visas tekstas ar visas dialogas. Jei tyrimui yra pateikiamas komentaras, konteksto įvertinimui gali būti reikalingas ir tekstas, kuris yra komentuojamas, bei kiti su tiriamuoju susiję komentarai. Tiriant internetinius tekstus, kurie tyrimo metu tebėra interneto erdvėje, ekspertui turėtų būti pateikiama tiksli nuoroda, kur galima šiuos tekstus rasti internete. Tyrimui pateikiant socialiniuose tinkluose esančius įrašus, turi būti matomas visas įrašo tekstas bei paveikslėliai ar nuorodos, taip pat gali būti svarbūs po įrašu skelbti ir įrašo turinį plačiau aiškinantys komentarai.
Skiriant tyrimą dėl kalbinės agresijos reikėtų iš karto pateikti visus asmens sukurtus įtarimą keliančius tekstus, pavyzdžiui, visus panašaus turinio komentarus internete, parašytus per tam tikrą laiką. Atskiras neišplėtotas pasakymas gali būti neįvertintas eksperto kaip kalbinės agresijos aktas, o panašaus turinio, tačiau kartojamų, labiau išplėtotų pasakymų visuma jau gali atspindėti rašančiojo agresyvias intencijas, todėl atskiro pasakymo reikšmė, nežinant jo konteksto, ir platesnės pasakymų visumos reikšmė gali būti įvertintos nevienodai.

2. Turi būti pateikiamas autentiškas teksto vaizdas ar garso įrašas.

Medžiaga iš interneto tyrimui turėtų būti pateikiama išspausdinus momentinę ekrano kopiją (o ne perrašant tekstą), apimančią visą aktualų vaizdą. Kai tyrimo objektas yra trumposios žinutės, tyrimui turėtų būti pateikiamos telefono ekrano su tiriamomis žinutėmis nuotraukos. Kai tiriamas pasakymas pasakytas žodžiu, tyrimui turi būti pateiktas garso ar vaizdo įrašas.
Tyrimui tinkami tik paties asmens užrašyti ar pasakyti pasakymai. Kitų asmenų perpasakoti pasakymai yra daugiau ar mažiau performuluojami, todėl teismo lingvistiniam tyrimui nėra tinkami. Kai tyrimui pateikiamas garso įrašas, turėtų būti pateikiamas ir iššifruotas tekstas.

3. Informacija apie asmenis

Atliekant tyrimą reikalinga informacija apie kalbiniame konflikte dalyvaujančius asmenis: jų amžių, socialinę padėtį, išsilavinimą, adresato ir adresanto tarpusavio ryšius. Ši informacija gali padėti įvertinti tyrimui pateikto pasakymo formą ir intencijas.

3. TYRIMAI BYLOSE DĖL AUTORYSTĖS PASISAVINIMOLTEC yra atliekami tyrimai bylose dėl autorystės pasisavinimo. Lingvistinė ekspertizė gali nustatyti ir įvardinti, kurie kalbiniai fragmentai dviejuose kūriniuose sutampa, taip pat gali išanalizuoti, ar yra perteikiamos tos pačios idėjos, perfrazuojant tekstą.

Sprendžiami klausimai:

  • ar kūrinyje X ir kūrinyje Y yra teksto sutapimų?
  • ar kūrinys X parašytas remiantis kūriniu Y?

Reikalavimai tyrimui pateikiamai medžiagai

Tyrimams bylose dėl autorystės pasisavinimo turi būti pateikiamas tekstas, dėl kurio kilo ginčas, ir tekstai, nuo kurių, manoma, buvo nusirašyta. Turi būti pateikiamas visas tiriamasis tekstas, o klausimuose nurodomos įtarimus keliančios jo dalys. Kompiuterio laikmenose esantys tekstai turėtų būti pateikiami tuo formatu, kuriuo buvo sukurti. Būtina informacija apie tekstų autorius: gimtoji kalba ir kitos kalbos, kurias asmuo moka, išsilavinimas, profesija, pareigos. Teismo nutartyje ar užduotyje skirti objektų tyrimą nurodomos su lingvistiniu tyrimu susijusios bylos aplinkybės.

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre