Lietuvos
teismo ekspertizės centras
   
Naujienos Struktūra ir kontaktai Veikla Teisinė informacija Nuorodos Klausimai Metodinės rekomendacijos ekspertizių (tyrimų) užsakovams Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Augalinės ir gyvulinės kilmės objektų ekspertizė
 

Lietuvos teismo ekspertizės centre (toliau-LTEC) atliekamos augalinės kilmės ir gyvulinės kilmės objektų ekspertizės. Žmogaus organizmo objektų-plaukų, kraujo, seilių, spermos ir kt. tyrimai LTEC neatliekami. Juos tiria teismo medicinos įstaigos.

Dažniausiai pasitaikantys augalinės kilmės objektai:

- žemesnieji augalai (grybai, kerpės, dumbliai), aukštesnieji augalai ir jų dalys (samanos, lapai, mediena, žievė ir kt.);
- augalinės kilmės dėmės, kurias palieka žiedadulkės, žalias lapų pigmentas - chlorofilas ir kt;
- apanglėję augalinės kilmės objektai - medžio anglis, apdegusio šieno, šiaudų liekanos ir kt.;
- augalinių objektų perdirbimo produktai - miltai, kruopos, kombinuotieji pašarai, žolės miltai, medus, sakai;

Gyvulinės kilmės objektai:
- vabzdžiai, žuvys, paukščiai, gyvūnų oda ir plaukai, paukščių plunksnos ir pūkai, kiaušiniai, jų lukštai, žuvų žvynai ir kt.

Augalinės ir gyvulinės kilmės ekspertizių objektai yra specifiniai, jiems būdinga didelė struktūrinių elementų įvairovė, tačiau tarp jų yra pastovių požymių kompleksai, būdingi konkrečiai sistematinei kategorijai - taksonui. Tokius požymius galima nustatyti ir smulkiose biologinių objektų dalelėse.

Be struktūrinių požymių augalinės ir gyvulinės kilmės objektai gali turėti ir požymius, kurie atsiranda dėl atsitiktinių aplinkybių poveikio, priklausomai nuo išorinių gyvenimo sąlygų. Tokie požymiai leidžia atlikti lyginamąjį tyrimą ir nustatyti ne tik taksonominę objektų kategoriją, bet ir spęsti klausimus dėl bendro kilmės šaltinio, objektų buvimo vienoje talpykloje.

Pagrindiniai augalinės ir gyvulinės kilmės objektų ekspertizės uždaviniai:

- Nustatyti tiriamųjų objektų prigimtį (lapo dalelė, sėkla, gyvūno plaukas, žuvies žvynas).
- Nustatyti augalo ar gyvūno taksonominę kategoriją (pagal priimtą biologinę klasifikaciją - klasė, šeima, gentis, rūšis).
- Atlikti biologinių objektų lyginamąjį tyrimą:
a) nustatyti lyginamųjų objektų individualų priklausomumą, t. y. bendrą kilmės šaltinį, bendrą masę (vieną talpyklą). Bendra masė, viena talpykla (sandėlis, aruodas, maišas ir pan.) gali būti nustatomi tiriant birių, neturinčių pastovios formos, objektų - grūdų, miltų, kombinuotųjų pašarų pavyzdžius. Galimybę nustatyti individualų objektų priklausomumą sąlygoja šių objektų požymių visumos susiformavimo specifika. Įvairios priemaišos, išorinių veiksnių sukelti pakitimai, atsiradę javų, pašarinių augalų derliaus nuėmimo metu, juos kuliant, valant, po to sandėliuojant, transportuojant yra informatyvūs požymiai, neretai sudarantys neatsikartojančių savybių kompleksą, kurį nustačius galima daryti įvairaus laipsnio tikimybines, o kai kuriais atvejais ir kategoriškas išvadas;
b) taikant dendrochronologinį metodą, nustatyti medžio amžių, jo augimvietę, medžio ir kelmo nuopjovų priklausymą tam pačiam medžiui. 
c) iš biologinių objektų būvio, turinčio tiesioginį ryšį su tiriamuoju įvykiu - iš vabzdžių lervų išsivystymo stadijos, grūdų derliaus nuėmimo metų, medžio amžiaus sprendžiami ir laiko klausimai.

Augalinės ir gyvulinės kilmės objektų paėmimo ir įpakavimo pagrindinės taisyklės

Atsižvelgiant į augalinės ir gyvulinės kilmės objektų specifiką, ruošiant medžiagą ekspertizei reikia laikytis šių pagrindinių taisyklių:

1. Augalinės ir gyvulinės kilmės objektus, jų gyvybinės veiklos ar perdirbimo produktus, jų paliktas dėmes būtina pateikti tyrimui tuojau pat paėmus ar suradus. Šis reikalavimas yra dėl to, kad šie objektai keičiasi laike. Laikant daugelį augalinės ir gyvulinės kilmės objektų uždaroje pakuotėje, prasideda puvimo, rūgimo procesai, atsiranda pelėsių, kurie sugadina tiriamąją medžiagą. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių negalima objektus nedelsiant pateikti tirti, juos būtina laikyti šaldytuve.

2. Objektus pateikti tokiu pavidalu ir kiekiu, kokiu jie buvo rasti. Jeigu tirtinos medžiagos kiekis nedidelis (iki 5 kg) tyrimui geriausia pateikti visą medžiagą. Tiriamosios medžiagos pavyzdžius leidžiama pateikti tik esant dideliam tirtino objekto kiekiui. Jeigu pagrobtų pašarų (grūdų, kombinuotųjų pašarų ir kt.) kiekis yra didelis, tai pateikiamas pavyzdys turi atspindėti visos medžiagos masės sudėtį ir morfologines savybes. Pavyzdžiui, iš 10 t pašarų rekomenduojama atrinkti keletą (3 - 5) ne mažesnio nei 0,5 kg svorio pavyzdžių iš įvairių pašarų tūrio vietų. Jeigu pagrobtas produktas rastas keliose talpyklose (pvz.: maišuose, aruoduose), reikia imti pavyzdžius iš kiekvienos talpyklos ir supakuoti atskirai.

3. Paimtus birius objektus ir pavyzdžius reikia supilti į sausą, švarų, hermetiškai uždaromą stiklinį indą, popierinį ar plastikinį maišelį. Ant jų turi būti išsamūs paaiškinamieji užrašai: pavyzdžio paėmimo vieta (sandėlis, maišas, krūva), jų trumpa charakteristika. Jeigu šie objektai drėgni - prieš pakuojant būtina juos išdžiovinti kambario temperatūroje.

4. Augalinės ir gyvulinės kilmės mikrodalelės, dėmės, esančios ant įvairių paviršių, siunčiamos tirti kartu su objektais, ant kurių buvo rastos. Mikrodalelės ir dėmės pridengiamos švaraus popieriaus lapu, kurio kraštai pritvirtinami siūlais ar metalinėmis sąvaržėlėmis.
Išimtis daroma tais atvejais, kai paimti viso daikto negalima (dėl jo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių), arba, kai mikroobjektai ant jo silpnai laikosi ir, pakuojant ar transportuojant juos galima prarasti. Pirmuoju atveju objektai nuimami ir supakuojami į mažus popierinius paketukus, dėžutes ar mėgintuvėlius. Nerekomenduojama naudoti lipnių juostų, daktiloskopinių plokštelių, nes kai kurios mikrodalelės (pvz.: sausi lapai, plunksnų pūkai ir pan.) gali suirti, nuimant nuo lipnių juostų paviršiaus.

5. Sausus augalus (šieną, šiaudus, pavienius augalus ar jų dalis), medžio anglis arba kitus apanglėjusius daiktus reikia supakuoti taip, kad transportuojant jie nepakeistų savo būklės. Rekomenduojama juos sudėti į dėžutę tarp porolono gabalų, minkšto popieriaus ar kitos amortizuojančios medžiagos sluoksnių.
6. Nustatant medžio nuopjovų priklausymą vienai visumai (vienam medžiui) nesant bendros atidalinimo linijos, nustatant medžio amžių taikomas dendrochronologinis metodas. Šiuo atveju tirti siunčiamos medžio kelmo (tik ne šakų), rąsto nuopjovos, kurių skersiniame pjūvyje yra ne mažiau kaip 6 - 7 metinės rievės.

7. Identifikacininiams uždaviniams spręsti (kai reikia daryti biologinių objektų - grūdų, miltų, kombinuotųjų pašarų lyginamąjį tyrimą) kartu su tyrimo objektais pristatomi ir pavyzdžiai iš konkretaus šaltinio (sandėlio, aruodo ir t. t.). Šie pavyzdžiai turi pilnai atitikti sandėlyje, aruode laikomų objektų savybes. 

Liginti pateikiamus grūdų, pašarų, pjuvenų ar kitų birių medžiagų pavyzdžius reikia imti kiek galima arčiau tos vietos, iš kurios yra kilęs tiriamasis objektas. Taip pat paimami pavyzdžiai dar iš kelių (2 - 3) tos talpyklos vietų.

Siunčiant augalinius objektus, lyginti reikėtų pateikti ne tik tokias augalų dalis, kurios yra tyrimo objektai (pvz.: lapai, lapų dalys), bet ir visą augalą su stiebu, lapais, žiedais, vaisiais. Pateikiant medžio anglies pavyzdžius, esant galimybei, reikia pateikti ir medienos pavyzdžius, su kuriais, esant reikalui, galima atlikti modelinį eksperimentą.

8. Bylose dėl gyvulių vagysčių kartu su tiriamaisiais gyvulio plaukais būtina pateikti ir lyginamuosius gyvulio plaukus, nurodant iš kurios kailio vietos jie paimti. Pavyzdžiui, nustatyta, kad ant virvės, kuria karvė buvo pririšta už ragų ar sprando, yra karvės plaukų. Tokiu atveju lyginamieji karvės plaukų pavyzdžiai imami būtent iš tų vietų ? galvos, sprando. Jeigu negalima nustatyti, iš kurios kailio vietos galėjo būti rasti gyvūno plaukai (pvz.: rasti ant batų padų, kuriais avėjo nusikaltėlis, vogęs iš buto, kuriame patiestas šerno kailis), lyginti imami plaukai iš nugaros, sprando, pilvo, kojų sričių (ne mažiau 50 vnt.). Plaukai išpešami, o ne nukerpami ir supakuojami į popierinius paketukus atskirai iš kiekvienos vietos.

Užduoties skirti tyrimą (nutarties skirti ekspertizę) surašymas ir klausimų formulavimas

Skiriant užduotį tirti augalinės ir gyvulinės kilmės objektus, specialistui (ekspertui) pateikiami išsamūs duomenys, nurodant:
- įvykio aplinkybes: kas, kada, kur įvyko;
- įvykio laiką, tyrimo objektų suradimo vietą, laiką, lyginamųjų pavyzdžių paėmimo laiką, pridedant jų paėmimo protokolus (arba jų nuorašus).
Klausimai turi būti formuluojami aiškiai ir tiksliai. Pateikiamų klausimų pobūdis priklauso nuo tiriamo įvykio aplinkybių, surinktų tyrimo objektų būklės ir kiekio, nuo to, yra ar nėra lyginamųjų pavyzdžių.

Atsižvelgiant į uždavinius, išdėstytus šių rekomendacijų pirmame skyriuje, siūlomi tokie klausimų formulavimo variantai:

1. Ant objektų, kokiu nors būdu susijusių su įvykiu, reikia rasti augalinės ar gyvulinės kilmės dalelių ir nustatyti jų prigimtį arba taksonominę grupę (pagal biologinę klasifikaciją). Klausimai ekspertams formuluojami taip:
- Ar ant M. drabužių yra spyglių (medienos ir pan.)? Jeigu taip, tai kokio medžio rūšiai (genčiai) jie priklauso?
- Kokio gyvūno plaukų yra ant S. drabužių ir batų?

Jeigu žinoma, kokio gyvūno plaukų ieškoma, galima klausti konkrečiau, pavyzdžiui:
- Ar ant S. drabužių yra šerno plaukų?
- Kokia motociklo priekaboje rastos birios medžiagos prigimtis? Ar tai yra žolės miltai?
- Ar M. kuprinėje rastos dalelės yra žuvų žvynai? Jeigu taip, tai kokių žuvų?
- Ar ant B. kelnių yra augalinių dalelių? Jeigu taip, tai kokiai augalų genčiai (rūšiai) priklauso šios dalelės?

2. Kai reikia atlikti augalinės ir gyvulinės kilmės objektų lyginamąjį tyrimą, klausimai formuluojami pavyzdžiui taip:
- Ar ant tirti pateiktų drabužių ir dirvožemio pavyzdyje iš įvykio vietos yra vienodų augalinės arba gyvulinės prigimties dalelių? Vienodumas suprantamas kaip tos pačios biologinės kategorijos - augalų ar gyvūnų šeimos, genties, rūšies nustatymas.|
- Ar grūdų, (arba kitų birių medžiagų) pavyzdžiai, paimti iš. V., ir grūdų (arba kitų birių medžiagų) pavyzdžiai, paimti iš žemės ūkio bendrovės sandėlio anksčiau sudarė bendrą masę, t. y. buvo vienoje talpoje (sandėlyje, aruode, maiše ir kt.)? Tokiems klausimams sėkmingai spręsti svarbu teisingai paimti vidutinį pavyzdį ir kita sąlyga - bendros talpos ribų apibrėžimas. Jeigu yra galimybė nustatyti lyginamuosius pavyzdžius individualizuojančius požymius, formuluojamos įvairaus laipsnio tikimybinės išvados.
-
Ar tirti pateikti gyvulių plaukai, rasti automobilio bagažinėje, yra iš karvių (ožkų, avių) odų, kurios buvo vežtos tuo automobiliu? Šiam klausimui spręsti svarbios įvairios atsitiktinės priemaišos, kurių gali būti ant gyvulio plaukų, automobilyje, įvykio vietoje. Jeigu nustatytų požymių kompleksas vertinamas kaip retas arba net nepasikartojantis, galima tikimybinė arba kartais ir kategorinė išvada.
-
Ar kirvio, rasto įvykio vietoje, kirvakočio mediena yra to paties medžio kaip ir mediena pliauskos, paimtos iš N. sandėlio?
- Ar tirti pateiktos pušies medžio nuopjovos ir kelmo nuopjovos yra to paties medžio? 
 
3. Laiko klausimus sprendžiant pagal biologinių objektų būvį, juos siūloma formuluoti taip:
-
Kokių metų derliaus yra tirti pateikti grūdai? Konkretinant klausimą:- Grūdai yra šių metų derliaus ar senesni?
-
Kokių vabzdžių lervų yra ir kada jos atsirado tirti pateiktuose drabužiuose? Kokios išsivystymo stadijos jos yra?
-
Ar tirti pateiktos pušies medžio nuopjovos ir kelmo nuopjovos yra to paties medžio?
-
Kokio amžiaus yra tirti pateiktų eglučių stiebo nuopjovos?

Ekspertams galima pateikti ir kitų čia neaptartų klausimų. Kilus neaiškumų rekomenduojame konsultuotis ltuotis su Teismo ekspertizės centro ekspertais.

 
 
Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius, įmonės kodas 111952632, PVM kodas LT119526314;
Tel. +370 5 263 8540, faks. +370 5 272 8268;
El. paštas info@ltec.lt
© Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2008
Biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre